© 2017
LT LV
RUBRIKOS
Kirpėja Rasa: „Man patinka veiksmas“!

Šįkart keliaujame į grožio saloną „Verena“, įsikūrusį šiaurės Lietuvoje, Mažeikiuose. Čia kasdien galima sutikti salono vadovę ir kirpėją Rasą Budrikienę. Salone lankausi penktadienio rytą, dabar abiturientų išleistuvių metas, tad tik pravėręs duris patenki į tikrą šurmulį. Ant kėdžių – jau gražinamos trys merginos, vyriškiui dailinama barzda, atliekami makiažai. Lieka tik stebėti, kaip kolektyvas susitvarko su nemažu skaičiumi klientų…

 

Pakeliui į šį saloną pastebėjau tikrai nemažai grožio salonų. Iš viso jų čia – apie 50, tad, akivaizdu, kad konkurencija šiame mieste nemaža, bet Rasos salonas – pilnas, tad, tikiu, nemažą įtaką tam daro meistrų darbas, o ir grožio salonas strategiškai patogioje vietoje. Kaip pati Rasa sako, ji dirba aštuonias dienas per savaitę, tad visi vasaros šeštadieniai skirti nuotakų šukuosenoms, o ir nuolatinių klientų netrūksta. Grįžta ir klientai, gyvenantys kituose miestuose, užsienyje.
Vienai iš klienčių Rasa kuria laisvą kuodą išleistuvėms. „Tai šių metų viena populiariausių šukuosenų, – sako ji. – Abiturientės prašo arba lengvų garbanų, arba laisvo kuodo.“


Baigusi šukuoti pirmąją merginą, Rasa „išgelbėja“ ir kitos abiturientės, užsukusios iš kito salono, šukuoseną. Toliau meistrė imasi šukuoti abiturientės mamos – išleistuvių proga mamos nuo dukrų tikrai neatsilieka.
Kalbant apie mamas ir dukras, salone būtent tokia šeiminė ranga, kaip sako pati Rasa, ir vyksta – čia jai padeda dukra Kamilė, dirbanti vizažiste. „Viena kitą suprantame, tad malonu dirbti, bendradarbiauti“, – džiaugiasi Rasa. Pati kirpėja šioje srityje nėra naujokė: „Dirbu jau nuo 1993 m. – tai didžiulis laiko tarpas. Mokiausi Klaipėdoje, bet grįžau į gimtuosius Mažeikius. Pirmas mano salonas buvo įrengtas tėvų namuose, dirbau ten kelerius metus, vėliau persikėliau dirbti į miegamąjį Mažeikių rajoną, o čia, centre, salone „Verena“, kapsi jau šešti mano darbo metai. Po truputį augu, turiu daug svajonių ir tikslų – gyvenu darbu, tai sudaro didžiausią gyvenimo dalį. Viena pati dirbti negalėčiau, man reikia kolektyvo, šurmulio – iš viso dirbame devynios meistrės. Man patinka veiksmas.“ Plepėti laiko tikrai nėra ir Rasa tęsia darbą su klientėmis.


Tvirtą kolektyvą suburti nepaprasta, tad vienos iš meistrių, Vaidos, klausiu, kokia Rasa yra vadovė?
„Rasa mums visų pirma yra žmogus, o tik po to vadovė. Ji ir vadovaujasi tuo, kad pirmiausia visada turi išlikti žmogumi. Taip, ji yra vadovė, mėgstanti tvarką visur, žmogus lyderis ir darboholikas, bet nemanau, kad tai blogos žmogaus savybės.


Matant, kaip ji dirba ir ko yra pasiekusi, motyvacija mums tobulėti tik auga, ji visada skatina mokytis ir eiti pirmyn. Rasa sako: „Jei per metus žmogus nė karto nevyksta pasitobulinti, jis sustoja ir neina į priekį.“
Ji be galo stengiasi mus suburti, esant menkiausiai progai, ir nedarbinėje aplinkoje, nes mano, kad bendravimas po darbo mus labiau artina. Juk darbas ir jo aplinka – tai mūsų antroji šeima.“
Šiandien oras tikrai ne „dovanėlė“ merginų šukuosenoms, tad meistrės ne tik specialiai sutvirtina šukuosenas, bet ir pataria, kaip geriau išsitrinkti plaukus, supurkštus laku, ir jų nepažeisti. „Kirpėjo darbas yra ir patarti, kaip teisingai prižiūrėti plaukus, o klientas sprendžia, ar jis nori įsigyti priemonių salone. Jei klientas klauso meistro nurodymų, ir mums vėliau dirbti būna lengviau“, – sako salono vadovė.


Rasa ne tik spėja dirbti salone ir jam vadovauti. Darbo vietą puošia diplomai ir medaliai. Moterį dažnai galima sutikti kirpėjų seminaruose, išvysti dalyvaujat konkursuose, be to, ji ir pati veda seminarus. „Bendrauti su klientais yra viena, bet vesti seminarus – visai kas kita. Kai prieš tave – tavo specialybės žmonės, besiklausantys tavęs, – tai tikrai didelė atsakomybė. Visi nuo kažko pradeda, pirmi žingsniai buvo nedrąsūs, bet pastūmėjo aplinka, kiti meistrai. Vedu tik šukuosenų seminarus, nes man tai didžiausias menas – šukuosena yra kaip menininkui paveikslas, būna pavykęs arba... Čia kūryba, laisvė, bet ir technika, apribojimai – paėmus sruogą būtina suprasti, kur ją padėti ir kaip ji atrodys. Kuriant šukuoseną, reikia „gyventi į priekį“ ir orientuotis į rezultatą. Noriu skleisti savo žinias, man jų tikrai negaila“, – pasakoja savo filosofiją salono „Verena“ vadovė.


Atslūgus abiturienčių antplūdžiui, į Rasos kėdę sėda kita nuolatinė klientė – moteris su trumpais plaukais. Ir dar viena laiminga klientė palieka saloną. Kol Rasa šukavo moterį, ši užsiminė, kad meistrė beveik niekada nesiilsi ir be perstojo dirba. Pati Rasa tai taip pat pripažįsta: „Ilgus metus dirbau visai be atostogų, gal 7–8. Keliauju su darbo kelionėmis, lankau Europos čempionatus, parodas. Susipažinimas su pasauliu neatitrūkstant nuo darbo – kodėl gi ne? Laisvalaikiui nelabai lieka laiko, bet stengiuosi, kiek įmanoma laiko skirti šeimai, kompensuoti savo užimtumą ir kol kas tai neblogai pavyksta suderinti.“


Kita klientė atėjo susišukuoti savo gimtadienio proga – trumpus plaukus Rasa sutvarko ir klientę išleidžia švęsti: „Šukuoseną dovanoju tau gimtadienio proga!“ Kirpėja pažįsta visus savo klientus, o ir apie ją miestelėnai, matyt, galėtų nemažai papasakoti. Kirpėja prisipažįsta, kad daug dirba su socialiniais tinklais: „Ten ne tik priimu klientes vizitų, bet ir kuriu salono įvaizdį, publikuoju darbus – dabar tokie laikai, klientams to reikia, jie nori matyti, ką mes siūlome, ką galime, kokias šukuosenas, kirpimus, dažymus galime sukurti. Ypač mūsų darbe tai taip patogu.“
Rasos šiandien dar laukia trys plaukų dažymai ir darbas salone iki pat vakaro. Kaip ir kiekvieną dieną, šeštadienio rytą čia jau lauks dvi nuotakos ir kiti klientai. Nors dirba daug, bet moteriai motyvacijos stengtis dar labiau nestinga: „Negalime užmigti, turime tobulėti ir mokytis – klientai šiais laikais tikrai labai reiklūs, norime su kaupu išpildyti jų lūkesčius!“

Rubrika: Įvykiai
Data: 2016 1 1
GALERIJA
Internetinių puslapių kūrimas