© 2017
LT LV
RUBRIKOS
Grožio meistrų darbas užsienyje – apie viską iš pirmų lūpų - Suomija

Kita mūsų pašnekovė Jurgita Kekkonen gali pasidalyti tikrai nemaža patirtimi – kirpėja ji dirba jau nuo 1990 m., o per visus tuos metus Jurgita klientes gražino ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Suomijoje. Šiandien meistrę galima sutikti Vilniaus grožio studijoje „Woggo“, ji yra ir vienos profesionalams skirtos kosmetikos technikė. Apie keliones, atradimus ir įgytą patirtį kalbamės su Jurgita.

Jurgita Kekkonen,
grožio studija „Woggo“, Vilnius

Nuo Vilniaus iki Helsinkio – kaip likimas jus atvedė į šią šalį?
Daug metų dirbau Vilniuje įvairiuose salonuose, buvau kino ir reklamos klipų grimuotoja, 2002 m. išvykau gyventi į Vokietiją ir Čekiją (trumpai dirbau Baden Badeno salone). Mano vyras – suomis, tad dėl jo darbo turėjome keliauti po visą Europą. Kai 2009 m. atvažiavome į vyro tėvynę, manėme, kad visam. Ten išmokau suomių kalbą, įkūriau įmonę ir dirbau pagal savo specialybę Helsinkyje. Vis dėlto prieš metus su šeima grįžome į Lietuvą ir dabar dirbu Vilniuje, nors į Helsinkį nuolat nuvažiuoju padirbėti į savo buvusį saloną – ten likę nemažai mano klientų.

Ar Suomijoje kirpėjui įmanoma būtų dirbti nemokant suomių kalbos?

Teoriškai įmanoma, nes suomiai puikiai kalba angliškai. Bet praktiškai, jei nori glaudesnio ryšio ir didesnio pasitikėjimo, tai geriau mokėti kliento kalbą ir ja bendrauti. Klientai mėgsta būti aptarnauti savo kalba. Aš turėjau daug anglakalbių klientų diplomatų, bet visi jie paprastai išvažiuoja po savo trejų metų kadencijos ir puoselėto kliento nebelieka. Vis tiek verslui daug geriau, kai dauguma klientų yra vietiniai. O suomiai ir suomės, turiu pasakyti, yra puikūs klientai – labai ištikimi ir pastovūs, punktualūs, patikimi, empatiški, lengvai sukalbami, labai pasitikintys profesionalu, be to, niekada neprašo nuolaidų (ar paskaičiuoti be PVM). Komplimentų suomiams sąrašą galėčiau tęsti.

Daug metų dirbote Lietuvoje, o ėmusi dirbti Suomijoje ar pastebėjote kokių nors esminių darbo skirtumų, ar klientai panašūs visur? Gal skiriasi aptarnavimo kultūra?
Klientai ir panašūs, ir tuo pačiu skirtingi. Suomės, kaip ir lietuvės, seka madą ir visai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Bet kultūrinių skirtumų yra. Kaip jau minėjau, suomis niekada nevėluos, neprašys nuolaidos, nes supranta, kad padarius nuolaidą sumažėja kirpėjo atlyginimas. Kiekvienas klientas žino, kada jam reikės paslaugos vėl, ir iškart užsirašo kitam kartui, jokių pakeitimų nedaro, tas man labai patikdavo.
Aptarnavimo kultūra panaši kaip ir Lietuvoje: paremta mandagumu, dėmesingumu, pagarba ir pasitikėjimu. Kas mane labai žavėjo Suomijoje – nesvarbu, koks klientas bebūtų, net ir didžiausia įžymybė, – jokių kalbų apie klientą jam išėjus. Tos taisyklės laikomės ir salone Vilniuje. Ypatingo mandagumo reikėdavo nebent dirbant su japonais. Reikėdavo dirbti pagal jų mandagumo taisykles – būtinai padėkoti SMS žinute už apsilankymą ir apsikeitimą nuomonėmis, niekada nekeisti užrašymo laiko, kas benutiktų, visada rasti laiko paslaugai, kreiptis vardu su mūsų ausiai keista pabaiga „san“. Tai nėra sunku, net, sakyčiau, labai įdomu.
Dar lyginau savo klientus ir jų spalvinius pomėgius. Dauguma mano klienčių buvo europietės. Tai labai įdomu buvo stebėti tendenciją, kokias spalvas mėgsta šviesiaplaukės europietės. Supratau, kad Rytų ir Pietų europietės (serbės, kroatės, rusės, lietuvės, rumunės), nors ir būdamos šiltos odos, rudų akių, būtinai nori kuo pilkesnių atspalvių plaukų. Suomės, švedės, olandės, britės – tos, kur daugiau iš Vakarų, kaip tik norėdavo kuo mažiau pilkumos ir kuo daugiau auksinių atspalvių plaukuose. Tokia štai tendencija, taip ir nesupratau, iš kur ji randasi.

Ar sudėtinga ten rasti darbo vietą ar atsidaryti saloną? Ar labai skiriasi higienos reikalavimai, kokia ten mokesčių sistema?
Saloną su laisvomis darbo vietomis ir maloniais kolegomis rasti nėra sunku, beje, kaip ir Vilniuje. Sunkiau greitai rasti klientų, kad padengtų verslo išlaidas. O jos Suomijoje yra daug didesnės negu Lietuvoje. (Aš nuomojausi darbo vietą salone, savo salono neturėjau.) Registruoti įmonę užtrunka 5 minutes.
Higienos reikalavimai nesiskyrė nuo Lietuvos, gal tik biurokratijos mažiau. Nei Vokietijoje, kur dirbau anksčiau, nei Suomijoje nereikia jokių gydytojų patikrinimų ir pažymų, kad nesi ligotas ir gali dirbti. Švara ir tvarka turi būti visur, to iš mūsų laukia klientai, tvarkingai ir švariai dirbti mums, kirpėjams, patinka patiems. Beje, Suomijoje niekur nenaudojami vienkartiniai plastikiniai apdangalai, vienkartinių rankšluosčių irgi mažai mačiau, mat jie teršia gamtą, o suomiai ją labai uoliai saugo.
Mokesčių sistema man, lietuvei, atvykusiai iš mokesčių rojaus, pasirodė žiauri ir negailestinga, vietomis net žlugdanti verslą. Be didelių nuomos mokesčių, progresinių GPM (gyventojų pajamų mokesčių), privalomojo darbo draudimo, pensijų fondo įmokų ir daugybės kitų mokesčių, man bedirbant Vyriausybė dar įvedė naujovę, kuri iki dabar taikoma salonams: jei turi klientų ir nori dirbti per valstybines šventes (pvz., Kalėdas, Nepriklausomybės dieną, Jonines, Šeštines, Sekmines, Tris Karalius ir pan.) – mokėk valstybei papildomus 200 eurų meistrui arba 600 eurų salonui už vienos dienos leidimą. Lietuva, kai palygini, yra tikrai palanki šalis dirbti ir plėtoti verslą.

O kaip dėl salono darbuotojų – jūsų kolektyvas buvo įvairiatautis?
Iš pradžių dirbau tik su suomėmis, vėliau turėjau įvairiausių tautybių kolegų. Kirpėjo amatas tuo ir geras, kad taip lengvai pritaikomas įvairiose šalyse. Helsinkyje kirpėjais dirba įvairiausių tautybių žmonės, beje, kaip ir visus kitus darbus. Šiais laikais profesinis pasiruošimas ir ypač mada yra globali, šiokie tokie skirtumai yra juntami tik tarp kirpėjų temperamento ir estetikos suvokimo.
 
Kai dabar galite palyginti darbą užsienyje ir Lietuvoje – kur dirbti jums labiau prie širdies – čia ar ten?
Kaip aš bemylėčiau Suomiją ir suomius, Lietuvoje man dirbti daug smagiau. Pirmiausia dėl to, kad su klientais ir kolegomis gali bendrauti savo kalba ir negresia jokie kultūriniai skirtumai ar nesusipratimai dėl jų. Kitas puikus dalykas – mažos verslo išlaidos, lanksti mokesčių sistema ir maži patys mokesčiai. Trečias dalykas – puikios galimybės tobulintis ir atnaujinti savo profesines žinias.
Tikrai verta padirbėti užsienyje vien tam, kad geriau imtum vertinti Lietuvą ir jos teikiamas galimybes.

Rubrika: Įvykiai
Data: 2017 7 1
GALERIJA
Internetinių puslapių kūrimas