© 2018
LT LV
RUBRIKOS
Ką reiškia būti mokytoju?

Artėjanti mokslo metų pradžia įkvėpė pagalvoti apie vieną svarbiausių profesijų – mokytoją. Sugebėti aiškiai išdėstyti turimą informaciją, atskleisti visas darbo subtilybes ir įkvėpti mokinius dar labiau gilintis į savo specialybę – nelengva užduotis, kurią gali įveikti tikrai ne kiekvienas grožio specialistas. Dirbant tiek su pradedančiaisiais, tiek su jau patyrusiais meistrais, kurie investuoja savo lėšas ir laiką į tobulinimosi kursus, reikia didelio atsidavimo ir atsakomybės. Pakalbinome tris grožio srities mokytojas, vedančias skirtingus mokymus įvairių lygių specialistams. Jos papasakojo apie savo veiklą, darbą ir tai, kas svarbiausia mokytojo darbe.

Oksana Donelaitė-Dudienė, „Revlon Professional“ tarptautinė trenerė

Kaip atrodo tarptautinės trenerės pareigos?

Tarptautine kompanijos ambasadore esu nuo 2009 metų. Vedu kirpimų, koloristikos, šukavimų technikų seminarus, rengiu prezentacijas, mokau vietinius technologus, supažindinu juos su produktais, pristatau naujienas, taip pat teisėjauju konkursuose, rengiu šou pasirodymus. Esu dirbusi Rusijoje, Gruzijoje, Suomijoje, Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Bulgarijoje, vedžiau seminarus grupėms Barselonos techniniame centre. Savo mokymų programą visada kuriu pagal šalies poreikius, į kurią vykstu, atsižvelgiu į jų kultūrą, mentalitetą, kad bendravimas su kitais meistrais būtų kuo sklandesnis. Man šis darbas labai patinka, nes turiu galimybę pabendrauti su kolegomis iš skirtingų šalių, didžiuojuosi ir vertinu, kad galiu jiems pateikti visas mados ir rinkos naujoves. 

Pasidalinkite savo patirtimi, prisidedant prie tokių tarptautinių renginių, kaip „Style Masters Show“.

Esu dalyvavusi Madride, Lisabonoje, Romoje ir Paryžiuje vykusiuose „Style Masters Show“ konkursuose. Ten viskas suorganizuota iki smulkiausių detalių, visada aišku, kas ir už ką yra atsakingas, visada turime padėjėjų, nėra jokios skubos. Dievinu tą tylią profesionalią atmosferą, kai visi dirba susikaupę, bet išlieka linksmi ir draugiški. Meistrai visada jaučia didelę atsakomybę, nes į mūsų kuriamus darbus atvyksta pažiūrėti beveik 5 000 profesionalų iš viso pasaulio. Žinoma, tokio lygio renginiuose visko pasitaiko, man yra tekę ir palakstyti, nes buvau atsakinga už visas naujos kolekcijos merginas. Vienais metais nieko aplink nemačiau, nes buvau asmeninė „X-presion“ kolekcijos asistentė. Dariau pikselius nuo ryto iki vakaro, o kitą dieną – vėl šukavimai, korekcijos. Tai buvo tikrai neįkainojama patirtis.

Kokius skirtumus pastebėjote vesdama mokymus lietuviams ir kitų šalių meistrams? 

Didžiausią skirtumą jaučiu dėl kalbos, nes mokymus vedu trimis kalbomis: rusų, anglų ir lietuvių. Rusiškai kalbu gerai, tačiau ne visada pavyksta rasti tinkamą žodį. Kai kalbu angliškai, esu labai konkreti ir metodiška, nes dažniausiai seminaruose dalyvauja ir vertėjai, todėl tenka taupyti laiką.

Taip pat skiriasi ir auditorijos. Pavyzdžiui, Gruzijoje meistrai užsirašinėja kiekvieną išgirstą žodį, o Skandinavijos šalyse niekas to nedaro, tačiau, kai užduoda klausimų, suprantu, kad domisi, seka ir gilinasi į pateiktą informaciją. 

Kad ir kokioje šalyje vesčiau mokymus, visada laikausi tos pačios taktikos – taupyti kirpėjų laiką ir pateikti sukonkretintą naudingą informaciją. Seminarus visada vedu iš širdies, stengiuosi, kad iš jų meistrai gautų maksimumą naudos, nes puikiai suprantu ne salone praleisto laiko vertę. 

Kokia jūsų patirtis, kviečiant užsienio meistrus į Lietuvą ir kartu vedant mokymus? Kaip pavyksta susiderinti?

Seminarus su užsienio meistrais stengiuosi rengti rečiau, bet taip, kad jie turėtų išliekamąją vertę. Noriu, kad specialistas čia atvažiuotų ne pasirodyti, o parodyti. Kartais prireikia net metų, kol pavyksta prisikviesti norimą meistrą, o konkretus planavimas ir paruošiamieji darbai prasideda prieš pusmetį. Rengdama tokius seminarus aš visada persitempiu, nes esu tikra perfekcionistė, o svečiai atvyksta atsipalaidavę, nes žino, kad viskas bus paruošta. 

Oksana pasakoja savo patirtį, vedant seminarus Gruzijoje: „Kai pirmą kartą atvykau į Gruziją, įėjusi į auditoriją pagalvojau, kad ne ten patekau: salėje sėdėjo apie 100 kirpėjų – vien vyrai. Rimti, nejauni, didžioji dalis su vešliais ūsais ir odinėmis striukėmis. Pasirodo, ten daug metų kirpėjo amatas buvo gerbiama vyriška profesija ir moterims sunkiau įsiterpti į jų būrį. Kai paklausiau jų, ar jie dažo plaukus, net pasijutau nepatogiai, nes visi choru atsakė: tai, žinoma, kad taip. Kai čia lankiausi jau penktą kartą, pusę auditorijos sudarė moterys. Mačiau ir jaunų veidų, buvo labai smagu.“

Natalija Nova, „Schwarzkopf Professional“ technologė, trenerė, koloristikos srities kvalifikacijos kėlimo mokymų dėstytoja

Jūs dažniausiai vedate mokymus jau pažengusiems kirpėjams. Ar nesunku dirbti su nemažą darbo patirtį turinčiais specialistais?

Tai tikrai priverčia pasitempti, prisiminti, kad ir pati turiu dar labiau tobulėti, siekti naujų žinių. Neseniai teko dalyvauti seminare Zagrebe su „Schwarzkopf Professional“ meistrais. Į jį buvau atrinkta kaip trenerė iš Baltijos šalių ir važiavau tobulintis, mokytis naujų technikų, kurias vėliau pristačiau Lietuvoje dirbančioms „Schwarzkopf Professional“ meistrėms. Mokyti aukšto lygio specialistus, turinčius daug metų patirties, labai didelė garbė ir atsakomybė. Visada yra rizika, kad gali nepateisinti lūkesčių, tačiau tas stresas, kurį tenka patirti, dar labiau verčia mane judėti į priekį, pasirodyti geriau negu sugebi. 

Nesijaučiate įsprausta į tam tikrus rėmus, dirbdama tik su viena kosmetikos kompanija?

Savo vedamuose tarptautinės koloristikos kursuose aš tikrai mokau dirbti ne tik su ta kosmetika, kurią pati naudoju. Norėdama specialistams pateikti išsamesnę informaciją ar duoti naudingų patarimų, visada išbandau ir kitų kompanijų dažus, kad žinočiau, kaip jie gali būti pritaikomi. Tarptautinė koloristika leidžia dirbti su bet kokia kosmetika, svarbu, kad ji būtų skirta profesionalams, turėtų pakankamą spalvų paletę ir būtų tinkama meistrui.

Kas, jūsų nuomone, svarbiausia mokytojo darbe?

Manau, kad mokytoju negali tiesiog tapti, reikia juo gimti. Tie žmonės, kurie ateina į mokymus, investuoja savo pinigus, laiką, todėl turi suprasti tai, ką jiems nori perduoti, iki galo suvokti, kaip viskas veikia. Labai svarbu mokėti sukurti ryšį su žmonėmis. Kai specialistai ateina į mano mokymus, visada stengiuosi, kad jie pamatytų, jog esu tokia pati praktikuojanti meistrė kaip ir jie, manęs nereikia bijoti ar vengti užduoti iškylančių klausimų. Mokytojo darbas tikrai nėra sunkus, kai sukuri gerą atmosferą ir dirbi su mokiniais kaip lygus su lygiu.

Virginija Pocienė, VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro mokytoja-metodininkė

„Profesionalus mokytojas turi būtinai pajusti ir suprasti mokinį, turėti tam tikrų psichologinių žinių, entuziastingai mėgti savo darbą, būti harmoningas, turėti humoro jausmą, skatinti moksleivius atskleisti tai, kas juose geriausia, skirti laiko, kad juos suprastų, būtų sąžiningas, būtų pavyzdys, atiduotų darbui visą savo širdį.

Ugdymo istorija išryškino dėsningumą, kad tik asmenybė gali ugdyti asmenybę, kad mokytojo negali pakeisti nei instrukcijos, nei tobuliausias mokymo turinys, metodai ar priemonės. Visapusis tobulėjimas kartu su aukščiausios kokybės standartais, naujų technologijų vystymas ir grožio aistra – tai raktas į moksleivio sielą. Be abejo, vienas svarbiausių dėstytojo, kaip ir kirpėjo, kompetencijos elementų – būti delikačiam ir bendravimo psichologiją išmanančiam specialistui.

Tas, kuris gali mokytis, tas, kuris nori tobulėti, be paliovos tobulinantis tiek techniką, tiek dvasinį pasaulį, kartu su profesinėmis įgyjantis ir psichologijos žinių, teigiamai žvelgiantis į mokinį ir klientą – tik toks žmogus, manau, gali tapti geru dėstytoju bei kirpėju. Svarbiausia reikia suprasti, suvokti, kad viską reikia įgyvendinti su meile. 

Man, kaip dėstytojai, svarbu ugdyti būsimą darbuotoją, kuris gebėtų matyti darbo procesą kaip visumą, vertinti tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių įtaką jo rezultatams, prognozuoti darbo proceso raidą. Gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti su įvairaus lygio socialinės aplinkos subjektais. Atliktų savo darbą gerai ir efektyviai, taikytų žinias ir įgūdžius. Tačiau svarbiausias mano tikslas – įskiepyti įprotį nepaliaujamai mokytis, nes kirpėjams, kaip grožio kūrėjams bei menininkams, privalu tobulėti, gilinti žinias, kaupti patirtį, kad patenkintų augančius klientų poreikius, ir jie neabejotų meistro kompetencija. 

Grožio priežiūra yra tokia paslaptinga sritis, kurios išorinis pavidalas apgaulingas – gražūs, išpuoselėti, besišypsantys kirpėjai kažką dažo, kerpa, šukuoja – tarsi burtininkai. Retas pagalvoja, kad tai tik išorė. Po šiuo išoriniu spindesiu glūdi sunkus darbas, gausios žinios, laikas, skirtas savišvietai. Esu labai dėkinga savo profesijos mokytojai Felicijai Urbonienei – jos dėka supratau, kad grožio sritis gali būti mano gyvenimo kelias.“

Rubrika: Įvykiai
Data: 2018 1 14
GALERIJA
Internetinių puslapių kūrimas