© 2018
LT LV
RUBRIKOS
Šeimos verslui svarbiausia pasitikėjimas vienas kitu

„Daug kas mano, kad savo verslą įkurti labai lengva, tačiau iš tikrųjų tai nesibaigiantis darbas“, – pasakoja UAB „Selective Baltic“ direktorė ir dviejų grožio salonų Vilniuje „Selective.lt“ savininkė Jolita Kleponienė. Šiandien sėkmingai veikiančioje įmonėje savo vietą atrado ir verslininkės dukterys – Brigita (19 m.) bei Dovilė (23 m.). Kalbuosi su jomis apie darbą ir tai, kokių taisyklių jos laikosi norėdamos išlaikyti šiltus tarpusavio santykius. 

„Mane visada traukė grožio sritis, norėjau dirbti būtent joje. Turbūt kaip ir kiekviena maža mergaitė svajojau būti kirpėja ir turėti nuosavą grožio saloną. Padedant savo antrajai pusei, jaunystės svajonę pavyko įgyvendinti ir prieš 14 metų atidarėme pirmąjį grožio saloną. Kai pradėjau dirbti su kirpėjomis, norėjau suvokti jų mąstymą ir darbo specifiką, sužinoti, ką iš tikrųjų reiškia būti kirpėju, tad pradėjau pati mokytis šio amato. Vis dėlto baigusi kursus įsitikinau, kad kirpėjos darbas – ne man. Tuo metu aš ne tik rūpinausi grožio salonu, bet ir buvau profesionalams skirtos kosmetikos vadybininkė. Dirbdavau labai ilgai, dukros buvo dar mažos, retai jas matydavau, tačiau vadybininkės veikla man sekėsi, tikėjau, kad ateityje galėčiau daug pasiekti – taip gimė idėja pradėti dirbti savarankiškai. Ilgai bijojau pasakyti savo šeimai apie atsiradusią galimybę, nes žinojau, kad darbo krūvis bus dar didesnis. Tačiau pagaliau visi susėdome, pasitarėme ir nusprendėme, kad kuriame savo įmonę. Taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas su kosmetikos gamintojais iš Italijos „Selective Professional“ ir „Insight Professional“. Tai iš tikrųjų yra mūsų visos šeimos verslas, jį puoselėju ne tik aš su dukterimis, bet ir mano vyras. Nors jis turi savo darbą, tačiau dalyvauja mūsų pasitarimuose, atlieka kai kurias jam pavestas užduotis. Tikrai nėra taip, kad viskam vadovauju aš ir mano žodis yra lemiamas. Visus su įmonės veikla susijusius sprendimus priimame kartu“, – apie verslo pradžią pasakoja J. Kleponienė.

Kada dukterys įsitraukė į jūsų šeimos verslą? Ar joms niekada nesinorėjo maištauti ir pasirinkti visiškai kitą sritį?

Brigita: Mes nuo pat vaikystės padėdavome mamai. Nors ne visi skiriami darbai mums patikdavo, pavyzdžiui, klijuoti lipdukus ant produktų, tačiau vis tiek įsitraukdavome į veiklą. Vaikystėje aš nelabai domėjausi grožiu, lankiau krepšinio mokyklą. Norėjau tiesiog padėti mamai, kad ji galėtų skirti daugiau laiko mums. Tačiau mačiau, kaip mama stengiasi, po truputį pati pamėgau jos atstovaujamus prekių ženklus ir produktus. Dabar jau maždaug dvejus metus esu visiškai pasinėrusi į grožio sritį (juokiasi).

Dovilė: Aš dar mokydamasi mokykloje pajutau didelę aistrą makiažui, todėl rimčiau pradėjau dirbti ne įmonėje, o grožio salone. Baigiau kursus, kartu su mama važinėjau į įvairias parodas, seminarus. Vėliau, pabaigusi mokslus universitete (Dovilė Vilniaus universitete baigė komunikacijos studijas – aut. past.), pradėjau oficialiai dirbti ir įmonėje. Visada žinojau, kad noriu dirbti grožio industrijoje ir dabar jaučiuosi visiškai save atradusi – turiu galimybę pasisemti patirties dirbdama vizažiste laisvalaikiu, o įmonėje atlieku daug administracinių darbų, bendrauju su klientais – rutinos niekada nebūna, viskas stipriai keičiasi, auga, todėl ir minčių kitur bėgti nekyla. 

Jolita: Aš savo dukrų niekada priverstinai neruošiau darbui mūsų įmonėje. Leidau joms laisvai pasirinkti savo gyvenimo kelią. Kai Dovilė baigė universitetą, siūliau parašyti savo CV, pabandyti susirasti darbą, o ji pagalvojusi paklausė: „Mama, o kodėl aš negaliu dirbti pas tave?“ Aš tikrai džiaugiuosi, kad tiek Dovilė, tiek Brigita nori dirbti įmonėje, kurią mes visi kartu sukūrėme. Tačiau, jeigu jos kada nors supras, kad šis darbas ne joms, būsiu laiminga matydama jas dirbančias ir kitose srityse.

Kokios yra jų pareigos įmonėje?

D.: Mano oficialios pareigos – pardavimų padalinio administratorė. Esu atsakinga už visus iš klientų gaunamus užsakymus, generuoju juos, paruošiu išsiųsti. Atlikusi šiuos darbus, dar rūpinuosi mūsų antruoju grožio salonu „Selective.lt“, kurį atidarėme prieš metus. Aprūpinu specialistes mūsų įmonės kosmetikos priemonėmis, su kuriomis jos dirba, stebiu, kaip vyksta salono komunikacija, stengiuosi, kad kiekvienas pas mus apsilankęs žmogus liktų patenkintas.

B.: Šiais metais aš pradėjau studijuoti Vilniaus kolegijoje turizmą, todėl oficialių pareigų dar neturiu. Aš padedu, jeigu reikia pagalbos, atlieku įvairias smulkias užduotis. Taip pat esu atsakinga už pirmąjį mūsų grožio saloną, ten atlieku panašias pareigas kaip ir sesuo. 

Kaip darbuotojai reaguoja į tai, kad verslui vadovauja visa šeima?

J.: Tiek savo įmonėje, tiek grožio salonuose stengiamės bendrauti su darbuotojais neskirstant jų pagal pareigas, o kaip su savo šeimos nariais palaikydami šiltą ryšį. Todėl, manau, visi mūsų darbuotojai dirba atsidavę, su noru tobulėti ir kilti aukščiau. Tai mums labai svarbu. Aš su savo darbuotojais nejaučiu jokio barjero, džiaugiuosi, kad to nejaučia ir mano dukterys bei vyras. Žinoma, kaita vyksta, kartais atrodo, kad gali būti tikrai geras specialistas, bet padirbi toje srityje ir supranti, kad ne tau. Pirmajame salone specialistai dirba nuo pat pirmos atidarymo dienos, tai, manau irgi daug ką pasako. Savo grožio salonuose specialistėms nuomojame darbo vietas, jos puikiai tvarkosi vienos, mūsų šeima tik retkarčiais apsilanko, paklausia, kaip sekasi, sutvarko iškilusias problemas ir viskas. Tikrai nesėdime ten visą laiką ir nestebime jų. 

D.: Visos kolegės man yra lyg šeimos narės, draugės. Kartais tenka nuo to ir nukentėti, bet kitaip tiesiog negaliu. Esu atviras, jautrus žmogus ir stengiuosi palaikyti kuo nuoširdžiausius santykius darbe, reaguoti į viską, kas netinka ir nepatinka darbuotojoms. 

Ar nėra sunku dirbti, kai jūsų vadovė yra mama?

D.: Aš manau, kad, kuriant šeimos verslą, būtina atskirti šeimos santykius nuo darbo. Ir problemos, nesutarimai, kurie kyla dirbant, neturėtų būti aptarinėjami ir perkeliami į šeimą. Visada yra tam tikros ribos, todėl tuo metu, kai esu darbe, mama man yra tiesiog direktorė ir tuo nepiktnaudžiauju.

Kas padeda jums išlaikyti šiltus šeimos santykius? Kokių taisyklių laikotės bendraudami? 

B.: Pati griežčiausia mūsų taisyklė – neaptarinėti verslo reikalų valgant prie stalo ir per atostogas. Tuo metu viskas turi būti pamiršta ir visą laiką skiriame tik sau ir savo šeimai. 

D.: Su šeima turime tradiciją kiekvienais metais nuvykti į atrakcionų parkus. Europoje turbūt jau esame visus aplankę. Mama labai atsidavusi savo veiklai, jai nepavyksta visiškai nuo to atitolti. Kartais tenka ją pristabdyti, priminti, kad per atostogas reikia ilsėtis, o ne galvoti vien apie darbą (juokiasi).

J.: Kai turi savo verslą, negali tiesiog atidirbti nustatytas darbo valandas ir ramiai išeiti namo. Tu privalai galvoti visą laiką, dirbti nesustodamas, jeigu nori išsilaikyti rinkoje, augti. Tai turbūt patvirtintų dauguma verslininkų, kad turint savo įmonę nėra nei savaitgalių, nei atostogų. Iš tikrųjų labai sunku nuo visko atsiriboti ir visą laiką skirti tik šeimai. Kartais jau pagalvoju, kiek dar tai tęsis? O tęsis tol, kol dar jausiu aistrą savo darbui. Kai suprasiu, kad man tai nebemiela, turbūt viską ir pabaigsiu. Bet kol kas aš dar „kaifuoju“ nuo savo darbo (juokiasi).

Rubrika: Įvykiai
Data: 2018 9 14
GALERIJA
Internetinių puslapių kūrimas