© 2019
LT LV
RUBRIKOS
Grožio salonų vadovų-vyrų kriterijai

Jevgenij Trafimov, grožio salono „Blanco Beauty“ Vilniuje įkūrėjas:

Kada supratote, kad norite turėti saloną?

Niekada neturėjau tikslo žūtbūt turėti savo saloną, bet studijuodamas mintyse vis pagalvodavau, kad „va, kai galėsiu/norėčiau turėti savo saloną...“ Negyvenau šia mintimi kiekvieną dieną, bet ėjo metai, atsirado pasitikėjimas savimi, klientų ratas. Pradėjo nepatikti rėmai, kurios turėjau darbe ir pasakiau sau: „Kodėl gi ne, gi šaunu turėti savo namus, kur galima kurti, dirbti pagal savo taisykles.“ Galvojau turėsiu daugiau laiko sau, daugiau atostogausiu... Toks tuo metu buvo mano supratimas apie nuosavo verslo turėjimą. Deja, dabar turiu mažiau laisvalaikio, nes atsirado atsakomybė, pareigos ir nauja šeima (kolektyvas), o šeima visuomet reikalauja daug darbo ir pastangų norint ją išlaikyti. 

Gal jau tapote tik verslininku?

Aš nesu tas, kuris galvoja tik apie pelną ir pinigus ir verslininku savęs pavadinti tikrai negaliu.  Visų pirma, esu menininkas ir niekada nepaskaiciuosiu, kas man apsimoka, o kas ne, tad tik vadovauti nėra mano pagrindinis tikslas. Esu per geras vadovauti, nemoku būti griežtas, nemoku reikalauti, o, mano manymu, geras vadovas tas, kuris moka viską: reikalauti, pagirti, motyvuoti… Aš dar tik mokausi viso to.

Kokiais kriterijais remiantis renkatės kolektyvą? 

Kolektyvą rinkausi intuityviai – ką jaučia širdis, ar mano žmogus, ar ne. Vistiek kartu praleisim labai daug laiko, todėl turi būti pasitikėjimas, pagarba. Norisi aplink save suburti tokius žmones su kuriais būtų malonu bendrauti, dirbti, lengvai suprastume vienas kitą. Aišku, svarbu ir profesionalumas,  kad nebūtų gėda –  juk čia „Blanco Beauty“ šeima.

Martynas Stamkauskas, vadovaujantis trims „Kirpimo meistrai“ salonams Vilniuje:

Salonų plėtra – ambicijų įgyvendinimas?

Kuriant savo saloną man norėjosi sukurti labai kokybišką vietą, kur klientas gautų aukšto lygio paslaugas. Įdomu išbandyti save, ar gebėsi tai ne tik sukurti, bet ir išlaikyti. Trys „Kirpimo meistrų“ salonai atsirado labai natūraliai, organiškai. Plėtra – nuoseklus etapas, kurį diktuoja tiek profesionalių meistrų, kuriuos norisi išlaikyti, įsiliejimas į komandą, tiek siekis klientams pasiūlyti dar patogesnes paslaugas ir didesnį meistrų pasirinkimą. 

Profesionalumas, be abejo, reikalingas, tačiau, mano akimis, svarbiausias kriterijus yra žmogaus noras dirbti, atsidavimas tam, ką daro. Jeigu žmogus dega noru ir deda visas pastangas, dirba ir tobulėja, jis gali būti „Kirpimo meistrų“ komandos narys. Ir dar – meistrai, dirbantys viename kolektyve, turi jaustis laimingi, turėti įkvėpimo kurti ir nesirūpinti dėl pašalinių dalykų. Gera atmosfera darbe – labai svarbi.

Ar kyla noras tik vadovauti salonui, nebekirpti?

Pirmiausia aš – kirpėjas ir juo visada liksiu. Tas darbas mane veža, galiu vadinti jį savo pašaukimu. Tikrai negalvoju tik vadovauti – malonumas kirpti yra per didelis, kad jį savo noru išbraukčiau iš kasdienybės.

Yury Levchenkov, „YURY SALON“ (Vilnius) vadovas:

Yra 5 kolektyvo mąstymo būdai:
1 ŠŪDAS, MUMS NIEKO NESIGAUNA;
2 AŠ KIEČIAUSIAS, O JIE VISI NE (Kai kažkas atsiskiria nuo kolektyvo ir galvoja, kad jis gali viską padaryti vienas);
3 AŠ KIETAS, TU – NE (Vyrauja individualizmas ir konkurencija tarp komandos narių, kuri nepriveda prie jokio progreso);
4 MES KRŪTI (Tai jau nerealus lygmuo, leidžiantis progresuoti visam kolektyvui. Dabar jau galima laimėti tik tada, kai esi bendruomenės dalis. Kai gali duoti ir dalytis savo žiniomis – tai grįžta tau su kaupu);
5 MES KEIČIAME PASAULĮ (Šis, žinoma, mano mėgstamiausias).  
Kitas svarbus dalykas renkantis kolektyvą – atsakingumo lygmuo. Jį skaičiuoju nuo 0 iki 3:
0 – „Aš surasiu 30 priežasčių to nepadaryti“; 
1 – „Girdžiu, ką man sako, linksiu galva, bet nieko nedarau.“;
2 – „Darau, ką reikia, bet darau tai su klaidom“;
3 – „Darau viską, ką reikia, klystu, tačiau savo klaidas tuoj pat ištaisau.“.
Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus visuomet savęs klausiu: „O su kokiu žmogumi aš šiandieną dirbu?“. 
Ne vieną kartą keičiau savo grožio salono lokaciją ir, mano nuomone, nuo vietos labiausiai priklauso kokį klientų ratą subursi aplink save. Pavyzdžiui, jeigu dirbi ten, kur verda intensyvus miesto gyvenimas, nuolatos praeina daugybė žmonių, klientų salone niekad netruks, tačiau dėl laiko stokos kolektyvui stigs progreso. Jeigu priklausai kūrybiniam salonui, kur klientus turi pelnyti, čia reikės daug kantrybės juos įsigijant. Tačiau jeigu kirpėjas pasiryžo dirbti po balkonu, jokio progreso jis gali nesitikėti, gerai tik tai, kad gali atmušti ranką. Mano patarimas – neužsibūk po balkonu.
Vadovauti grožio salonui nėra lengva. Gero vadovo gebėjimus tenka išsiugdyti, kaip ir kirpėjo – tam taip pat reikia skirti daug laiko ir investicijų į mokslus. Kiekvienas gyvenime nori išbandyti skirtingus vaidmenis – iš kirpėjo tapti vadovu – tačiau kiek kiekvienas gali rizikuoti, kad išsiaiškintų ar šis vaidmuo jam tinka? Štai dar vienas mano patarimas, kaip teisingai pakabinti pasagą, kad būtų turto ir pinigų: paimi pasagą, įsikali į batą, atsikeli ir iš karto varai.
Viskas juk padaroma darymo būdu.
Rubrika: Įvykiai
Data: 2019 1 14
GALERIJA
Internetinių puslapių kūrimas