Džiazuojanti verslininkė

Pokalbio su UAB „Intermaze“ steigėja Daiva Masaityte, kuri Lietuvai pristatė itališką „z-one concept“ kosmetiką, teko palaukti kelerius metus, nes atsitraukusi nuo aktyvios verslo veiklos turėjo begalę užsiėmimų ir nebenorėjo gręžiotis atgal. Vis dėlto radome laisvą minutę ir pavyko aptarti, kokie buvo tie du dešimtmečiai grožio srityje ir kokie nauji toliai vilioja Daivą dabar.

Daiva Masaitytė (centre) su keliais UAB INTERMAZE kolektyvo nariais.

Gyvenimas yra procesas, turintis sluoksnius, ir su laiku jų atsiranda vis naujų.

Labai įdomu, nuo ko viskas prasidėjo, kaip jūs pradėjote kurti savo verslą?

Pirmiausia bandžiau savo gyvenimą sieti su muzika, norėjau būti mokytoja ir po konservatorijos dėsčiau muzikos mokyklose, akomponavau sakralinės muzikos mokykloje. Tačiau pradedančiosios mokytojos pajamos buvo menkos, tad teko ieškotis kitokių veiklų – vykau kaip ekskursijų vadovė į Italiją, dirbau italų kalbos vertėja. Keliai suvedė ir su Jolanta Čepiene, pas kurią dirbau „Alfaparf“ kosmetikos vadybininke. Man visada labai patiko mokytis ir, pasitaikius progai, išvykau į Italiją. Po tų mokslų grįžusi jau nusprendžiau kurti savo verslą.

Jūsų verslas visada buvo sėkmingas, augo, kaip jums pavyko taip sustyguoti veiklą?

Tiesiog rėmiausi savo intuicija, improvizavau. Tik po dešimtmečio veiklos nutariau mokytis Vilniaus universitete Tarptautinį verslą ir vadybą. Būtent čia pamačiau, kaip teorija prasilenkia su praktika. Dėstytojai – daugiausiai teoretikai, praktiškai kasdieniame darbe yra viskas kitaip. Daugelis dalykų, kuriuos dariau intuityviai, puikiai pavyko, o tie projektai, kurie buvo apskaičiuoti, pamatuoti, nedavė norimų rezultatų. Labai didelį palaikymą jaučiau ir iš italų partnerių. Įmonės įkūrėjas Ivano Panzeri mane labai įkvėpdavo, jis – tikras verslo improvizatorius, sukūręs nuo nulio dabar tikrai jau didelę kompaniją. Jie pateikdavo mums strategiją, kažkiek ją adaptuodavome vietinei rinkai ir augome kartu. Kartu ir klydome, tik smagu, kad klaidos nebuvo labai didelės, o ir greitai ištaisomos.

Tačiau grįžote į Almą Mater, koks dabartinis jūsų tikslas?

Mano pastarieji mokslai susiję su vadybos improvizacija, įstojau į VU doktorantūrą. Išsikėliau iššūkį padaryti šios temos tyrimą. Lietuvoje to nėra daryta, bet tikrai galėsiu remtis užsienio šaltiniais, gal net teks išvykti pasimokyti svetur.

Dabar suprantu: kai jūsų gyvenime tiek improvizacijos, nieko nuostabaus, kad dar viena svarbia veikla tapo džiazas...

Grįžau prie muzikos. Tik dukros veikla suteikė man džiazo kryptį. Anksčiau aš jo nelabai supratau, o dabar matau kaip puikią saviraiškos galimybę. Atsitraukusi nuo aktyvios verslo veiklos turėjau galimybę kartu su multiinstrumentalistu, improvizatoriumi Arnu Mikalkėnu įsteigti privačią muzikos mokyklą „Jazz Academy“. Būtent čia yra galimybė mokytis improvizacijos, šiuolaikinės elektroninės muzikos. Tai nišinė muzika, ne visiems suprantama, bet man nebereikia uždarbio, didelių gerbėjų auditorijų, populiarumo. Tai širdžiai miela veikla, kuria užsiimsiu, kol jausiu poreikį. Veikla, kurios labai trūksta, ir džiaugiuosi galėdama būti socialiai aktyvi.

Įmonėje „Intermaze“ dirbote kartu su broliu Mindaugu. Galima būtų pavadinti šeimos verslu. Kaip išdrįsote abu atsitraukti ir užleisti vadovaujamas pozicijas?

Aš drąsi ir mano šeima drąsi, tad tik pajutę momentą, kad daugiau nieko nebesinori, kad viskas monotoniška, per paprasta, išėjom. Dabar įmonės naujas vadovas Andrius Petrušis su naujomis idėjomis, naujomis jėgomis. Man lieka tik kažkiek stebėti. Jaučiuosi saugi matydama stabilų darbą, anksčiau tam saugumui pajusti reikėjo daug visko generuoti, o dabar viskas puikiai klostosi.

Tikriausiai dabar džiaugiasi širdis, kad galite skirti daugiau laiko savo augintiniams ir jodinėjimui?

Nuo vaikystės visada norėjau turėti augintinį, netiko man akvariumai ir narveliai, kuriais reikėjo apsiriboti gyvenant bute. Tad, kai tik atsirado galimybė, šalia atsirado šunys, dabar jie gyvena kartu su manim kaime, turi savo namelį, vyksta su manim į įvairius žygius. O namuose, kad nebūtų liūdna, draugiją palaiko trys katės. Svarbu gerbti gyvūnus, kultūra turi būti visose žmogaus veiklose, neužtenka vien tik mylėti.

Jūsų energingumas neišsenkantis, gal jėgas atgaunate atostogaudama kurortuose?

Ne, ne mano prigimčiai pliaže laiką leisti. Teko vieną kartą kirpėjams organizuotu kruizą, tai jau man buvo kančia – sakiau, tokios kelionės tinka arba jaunavedžiams, kurie neišlenda iš kajutės, arba pensininkams, kurie nebeturi jėgų kažkur toliau denio nueiti. Man reikia nuotykių, aukštai lipti, daug nueiti – paskutinė kelionė buvo į Ugandą, norėjau pamatyti gorilas, šimpanzes. Tokie įspūdžiai įkrauna jėgų net ketveriems metams. Aš per verslo keliones patyriau tikrai nemažai prabangos, namie susikūriau visišką komfortą, tad per atostogas noriu patirti gamtos stichiją iššūkius, sunkumus.

Kaip prisistatote?

Turiu kelias tapatybes – vis dar esu verslininkė, būsima mokslininkė, socialinę veiklą vystau vadovaudama VšĮ „Jazz Academy“, žirgininkams esu raitelė.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo.