Karjeros kelias užsienyje: kaip ateina sėkmė

Jau nebestebina dažni pasakojimai apie lietuvių emigraciją, sėkmingas ir nelabai susiklosčiusias karjeras. Vis dėlto šias dvi istorijas pasirinkome dėl neįprastos naujo gyvenimo geografinės krypties. Juk ne dažnam lietuvaičiui kirpėjui tenka kurti savo karjerą Amerikoje ar Vokietijoje. Svarbiausia, kad sugebėta perprasti vietinį koloritą ir rasta naujų kūrybos galimybių.

Eglė Micienė, jau dešimtmetį gyvenanti Kalifornijoje, tiki, kad taip buvo lemta ir sudėliota. Atvykusi pas artimuosius ji liko pradėti naujo etapo tiek karjeroje, tiek gyvenime. Laikotarpis, praleistas Klaipėdoje grožio salone „Viva“, užaugino kūrybingą, aukštos kvalifikacijos plaukų meistrę. Eglė iki šiol sentimentaliai mena šį etapą, buvo nuostabu mokytis. Ji yra dėkinga salono įkūrėjai Viktorijai Vaišvilaitei už atskleistą nuostabų grožio pasaulį. Tačiau atėjo metas, kai teko atsidurti kitoje aplinkoje, atrasti naujų kultūrinių skirtumų ir gražią Baltijos jūrą iškeisti į gražų Ramųjį vandenyną.

Nebuvo minties, kad darbo ieškosi ne tik kaip grožio specialistė?

Tikrai ne, per daug myliu savo darbą, galimybę suteikti naują įvaizdį, naujų emocijų moterims. O čia dar skirtingų kultūrų tipažai – azijiečiai, afroamerikiečiai, visi išskirtinių bruožų, juos reikia suprasti, įsisavinti kiekvieną subtilumą. Aš čia jau dešimt metų, bet dar vis reikia mokytis ir mokytis.

Dirbi salone „Cristophe Beverly Hills“, kuris populiarus jau tris dešimtmečius grožio industrijoje. Kaip pavyko įsidarbinti prabangiame salone?

Kadangi mano mentalitetas lietuviškas, buvo sunku suprasti, kad reiks dėti kitokių pastangų. Pradėjau rengti savo darbų reziumė, man padėjo vietinis žinomas meistras, kuris, pamatęs mano darbus, buvo tikras, kad aš paprastame salone nepritapsiu. Jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad reikia ieškoti salono, kur yra terpė kūrybai. O kūrybingai dirbti daugiau galimybių yra kuo arčiau Holivudo, ten žmonės atviresni naujoms tendencijoms, išskirtiniems įvaizdžiams. Taip aš su tuo segtuvu ir ėjau per salonus, prisistatinėjau, žiūrėjau, kaip kas dirba. Konkurencija labai didelė ir jei nori patekti ten, kur nusižiūrėjai, reikia pastangų.

Tai, kad sėkmingai darbuojiesi, rodo, jog pastangos buvo tikslingos. O kokia buvo pati pradžia?

Parodyta mano darbų knyga nepapirko, Cristophe´as tik pažymėjo, kad prisistatymus moku daryti, bet svarbiausia, kaip atlieku darbą realiai. Paprašė atsivesti klientę ir padaryti kirpimą bei sušukavimą. Padariau, kaip bosas prašė, tada jis pradėjo tikrinti kiekvieną skirstymą, sruogą. Daugiau nei dešimtmetį dirbusi kirpėja stovėjau kaip pirmokė, šiurpuliukai bėgiojo per visą kūną. Tik išgirdusi Cristophe´io klausimą „Kada nori pradėti dirbti?“ – supratau, kad prasideda naujas mano gyvenimo etapas. Čia jie yra atviri, bet viskas priklauso nuo tavęs, kaip elgiesi tiek realybėje, tiek socialinėje erdvėje. Tik stengdamasis gali ištobulinti įgūdžius, tinkančius aukščiausio lygio salonui. Čia lankosi politikai, aktoriai, žinomi veikėjai – tai daugiakultūrė aplinka, daug privatumo. Turi perprasti, kaip su kuo bendrauti. O dar ir kalba juk ne gimtoji, reikia viską tobulinti. Per dvejus metus žingsnis po žingsnio tikrai buvo nelengva suburti savo klientų būrį. Visada jaučiau salono palaikymą, visi stengiasi, kad klientas būtų patenkintas.

Ar kūrybinė terpė tiko tavo saviraiškai?

Nuolat ieškau naujų idėjų, svarstau, iš ko semtis įkvėpimo. Mokiausi profesionalios fotografijos, dizaino – tai padeda man tapti geresne specialiste suteikiant paslaugą. O turint galimybę dirbti fotosesijose, renginiuose, mados savaitėse kūrybiškumui pasireikšti ribų nėra. Esu dėkinga ir už susiklosčiusią situaciją, kai galiu ir dalintis savo žiniomis. Laimėjusi vienos Italijos kosmetikos gamintojo konkursą, tapau jų technologe, tad dabar įvairiose valstijose vedu seminarus. Tikiu, kad esu būtent ten, kur šiuo metu man lemta, bet visada žinau, kad pokyčiai įmanomi ir reikalingi.

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Aušros Stasiulionytės istorija rodo, kaip, siekiant savo tikslų, galima atsidurti ten, kur nori, ir jaustis tinkamoje vietoje. Iš Rokiškio kilusi ir ten keramike dirbusi Aušra ieškoti naujų galimybių pabandė Vokietijoje. Laikotarpis, kai dar vis grįždavo namo, suteikė šansą įgyti naują specialybę – kirpėjos, o kadangi rankų darbas buvo visada artimas, juo ir pasinaudojo. Baigusi mokslus aukščiausiais balais, iš karto gavo pasiūlymą dirbti Vilniaus salone, tačiau užsimezgę šilti jausmai Vokietijoje paskatino emigruoti. Prabėgus trylikai metų nuo karjeros pradžios, Aušra jaučiasi sėkmingai save realizavusi.

Nauja šalis – nauji įstatymai

Lietuvoje įgytas mokslas Vokietijoje nieko nesuteikė. Galima dirbti nebent kirpėjo padėjėju, bet ko nors siekti sudėtinga, reikia įgyti vietinį išsilavinimą. Jis trunka trejus metus – dėstoma matematika, chemija, piešimas, paraleliai praktikuojamasi ir salone. Kai buvo pastebėti Aušros sugebėjimai, mokslo laikas buvo sutrumpintas. Atsirado galimybė dirbti visaverte specialiste salone. Aušra puikiai suprato, kad jaunam meistrui reikia tobulintis, todėl visas pastangas ir lėšas pirmaisiais metais skyrė kvalifikacijai kelti. Papildomai mokėsi „Famous Face Academy“ Frankfurte, lankė seminarus „Kertu Academy“, „La Biosthetique Centre“, „Toni & Guy Academy“. Vokietijoje tokia praktika, kad didieji salonai mokymus darbuotojams suteikia, bet vis tiek tenka pačiam investuoti į keliones, kasdienes išlaidas.

Salonų darbo specifika

Nors ir būdama kuklaus lietuviško charakterio, Aušra užsibrėžė darbus pradėti ne žemiausio lygio salone. Nedideliame kurortiniame Vokietijos mieste Špejeryje rinkosi žymiausius salonus. Dideliuose salonuose meistras dirba su asistentu, jį pakonsultuoja dėl dažymų, o pats atlieka tik kirpimus – tai nelabai patiko Aušrai, ji pati siekė suteikti klientui visą paslaugą, o tai yra labai vertinama. Tačiau tai ji gali atlikti tik dabar, atradusi idealiai tinkančią darbo vietą salone „Spirit of Hair - Thomas Fabian“. Taip pat kiekvienoje darbo vietoje buvo matomi Aušros sugebėjimai kurti šukuosenas, makiažus, ją nuolat rekomenduodavo klientams. Vis dėlto meistrė džiaugiasi, kad jos specializacija nebuvo siaura: ypač pandemijos metu šukuosenos nelabai juk buvo populiarios. Po intensyvaus darbo didžiuosiuose salonuose ir įvairių renginių dabartinis salono darbo laikas atrodo kaip atostogos. Dirbama nuo 8 iki 17 valandos, nuo pirmadienio iki penktadienio. Laisvo laiko tikrai lieka ir jį Aušra gali skirti naujai atrastam tapybos hobiui.

Klientai ir jų stiliaus tendencijos

Salonas „Spirit of Hair - Thomas Fabian“ duris atvėrė prieš trejus metus, čia Aušrą be didelių pamąstymų vadovas priėmė, įvertinęs jos patirtį garsiuosiuose salonuose. Meistrei tai tapo nauja galimybe suburti savo klientų būrį ir teikti asmenines paslaugas, o tai, kaip jau minėjome, labai vertinama. Taip pat ankstesniuose darbuose teko daugiausia atlikti klasikinius kirpimus, o čia vis daugiau jaučiama madingesnių linijų paklausa. Salone dirbama su ekologiškais dažais, tvarių pakuočių kosmetika – tai vertinama ir darbuotojų, ir klientų. Klientai daugiausia vokiečiai, bet jaučiamas multikultūrinis fonas.

Aušra pabrėžia, kad jau atrado save šioje šalyje. Čia ji gerai jaučiasi ir dirba mėgstamą darbą. Atsargiai pasvajoja apie nuosavą saloną, bet dabar saugumo jausmas būnant įdarbintai leidžia mėgautis ir kurti aplink save grožį.

Nuotraukos iš asmeninio albumo