Kas įkvepia šukuosenų kolekcijų kūrėjus?

Turbūt visi kirpėjai sutiks, kad jų darbas, tarsi, dar viena meno rūšis: čia būtinas kūrybiškumas, estetikos suvokimas, idėjų generacija ir jų išpildymas. Vis dėlto kai kurie meistrai nepasitenkina tik klientų norų pildymu ir savo menines idėjas atskleidžia šukuosenų kolekcijose. Kaip jos gimsta ir kas juos motyvuoja kurti kolekcijas paklausėme „Hair Cocktail Bar“ (Vilnius) kūrybos vadovo Ruslano Reino Gintauto ir „Bold salon“ (Vilnius) vadovo Robert Rogalskij.

RUSLANAS REINAS GINTAUTAS:

Jūsų kuriamos kolekcijos – ryškios, intriguo­jančios, visiškai kitokios nei įprasta – kodėl buvo pasirinkta būtent tokia kryptis?

Tai ne kryptis, tai plačiaekranis mūsų pasaulio formatas, šaltai melsva akistata su prigimtimi, giluminis manifestas prieš išgalvotą ir nudrėbtą karčiai kramtyti socialinio elgesio scena­rijų. Dorovingai platesni troškimai nuslysta nuo 5 m tramply­no, sutrikę įvertinimai ir vėl į sausumą.

Septyni metai skambiai kūrybinio tosto, 1500 liumenų, du dviračiai ir rytoj Lietuvoje sniego nenumatoma.

Žiūrint į jūsų kolekcijas atrodo, kad plaukai, šukuosenos čia nėra pirmoje vietoje. Svarbesnė turbūt pati idėja, istorija?

Plaukai – sudėtinė stilistinės visumos dalis. Plaukai svar­bu. Tekstilė su nuotaika svarbu. Viskas labai svarbu. Kiekviena detalė išdiskutuota, įprasminta ir palaiminta. Jokių nekviestų, atsitiktinių, trikdančių „kritulių“.

Idėja – numatytasis kūrybinių kruizų procesorius, be „all in­clusive“, bet žydintis 24/7. Pagavę ją šiltą, aktyviai besiblaškan­čią, niekada jos nepaleidžiame, kol nepaverčiame pozityviu rezultatu. Tokie tai burtai ir visos nemiegotos naktys.

Dievinam istorijas. Jos visada. Jos gyvos ir nemokamos. Be jokios baimės ir prietarų išdidžiai nardiname jas į „Mockumentary“ ar „Buitinio siurealizmo“ žanrų katilą. Šiuos žanrus mylim. Labai mylim. Interpretuojam ir žavimės. Kartais „shakin’am“, kartais ne. Žinutė, kurią transliuojame, skiriasi priklausomai nuo eterio, pro­jekto ar idėjos. Pamatinė konstrukcija: asmenybės išsilaisvinimas, buvimas savimi, slapčiausių norų ir svajonių ekspresija.

Kodėl jums svarbu užsiimti tokia menine veikla?

Tai kūrybinės saviraiškos skrydis ir pilnatvės jaudinanti le­vitacija. Konceptualumo strategija ir procesas turi nepaprastai stebuklingą, nevalgomą, nečiupinėjamą, bet švelniai glostomą atgalinį ryšį. Tai mūsų identitetas.

Iš kur dažniausiai kyla mintys naujiems pro­jektams?

Įkvepėjai rikiuojasi štai taip: Jurgis Mačiūnas, lėlė Blythe, grupė „Japan“, Jurijus Gagarinas, gazuoto vandens automatas, Airinė Palšytė, Francisco Goya, Kelly Kapowski, Twiggy ir Nikola­jus. Labiausiai pasemia idėjų žmonės, santykis su jais, emocijos, vidiniai išgyvenimai, miestai, vibracijos ir spontaniški atradimai.

Kaip į jūsų kolekcijas reaguoja aplinkiniai?

Kiekvienai Gretai – savas Ramūnas. Labai gerbiame. Pasirin­kimų garažas. Laimingi ir džiaugsmas, kad nutiko panašaus po­žiūrio ir vertybių Jurgelio ratelyje. Į mūsų lizdą parskrenda kom­plimentai, susižavėjimas, konstruktyvi kritika, klausimai. Kartais plojimai. Heiterių vieversiai-švilpynės dar nebuvo atskridę.

Jeigu mūsų aktualiai žaisminga žinutė įsiropščia į bent vieno nusiteikusio žiūrovo fotelį ir jie apsikabina garsiai, tuomet tai daryti prasminga. Iki einamosios gražios dienos, jai pavyk­davo. Tris kartus valio!

Ar buvo sunku surasti žmonių, kurie patikėtų jūsų idėjomis ir padėtų jas įgyvendinti? Kiek specialistų prisideda prie kolekcijos kūrimo?

„Hair Cocktail Bar“ kūrybinę komandą sudaro asmenybės, turinčios neįrėmintą požiūrį ir galių. Daugelis iš jų turi pomėgių, kiti – kedus. Susitinkam, mylim, dalinamės, išgyvenam ir ateina suvokimas pasitikėti tuo, ką pats nori pamatyti, o ne kažkas tau norėtų parodyti. Ir einam. Pakeliui pritaria savo srities, bet idėjiš­kai labai artimos genties keliautojai-savanoriai. Paimam vienas kitą už rankos ir jautriai šnabždėdamiesi, išsigryninę pasitikėji­mą, keliaujam toliau. Dažniausiai nueinam toli. Atsitinka lengva ir gera. Pažvelgus į projekto koncepciją ir poreikį, tokiu būdu su­artėja nuo trijų iki penkiolikos kūrybiškų kūnelių. Ačiū jiems. Ir tiems, kas turėjo kantrybės perskaityti iki pabaigos.

ROBERT ROGALSKIJ:

Esate sukūręs jau ne vieną fotosesiją – iš kur kilo mintis imtis papildomos veiklos?

Ši mintis kilo visiškai natūraliai ir lygiai taip pat natūraliai realizavosi. Kirpėjo profesija man visada atrodė daug platesnė nei gali įsivaizduoti kiti. Dar prieš pradėdamas mokytis šio amato mačiau save ne tik kerpant ir dažant, tačiau ir prisidedant prie įvairių kūrybinių vaizdo įrašų bei fotografijos projektų. Nors kirpėjo darbas yra lyg niekada nestovinti upė – dinamiškas, kiekvieną dieną atnešantis ką nors naujo – visada norėjau nerti į platesnius vandenis ir žinojau, kad kasdienybė neapsiribos vien salonu. Panašu, kad šį norą man pavyko įgyvendinti (šypsosi).

Kodėl jums svarbu užsiimti kūrybiniu darbu?

Pabandykite įsivaizduoti pasaulį be kūrybos. Juk jis taptų beprotiškai nuobodus. Ko gero, kiekvienoje profesijoje egzistuoja tam tikra rutina, nepavyksta išvengti ir monotonijos bei techninio darbo. Dėl šios priežasties man svarbu save realizuoti ir pajusti kūrybinę ekstazę. Taip pat kūryba – tai galimybė suteikti kitiems teigiamų emocijų pliūpsnį. Mano kūrybos vaisiai neatsiejami nuo kitų žmonių. Kurdamas įvaizdį kitiems, bent akimirkai padarau juos laimingus.

Kokį atgalinį ryšį pristačius kolekciją jaučiate iš klientų, kolegų?

Natūralu, kad turint ilgametę patirtį ir siekiant maksimalių rezultatų, mano darbą įvertina klientai, išreikšdami savo padėką pagyromis. Negaliu paneigti fakto, kad tai paglosto širdį ir yra vienas varomosios jėgos komponentų, skatinančių nesustoti ir kurti toliau. Be to, tai puikus būdas pritraukti dar daugiau klientų. Ne ką mažiau svarbus dalykas – įkvėpti kurti kitus. Pastebiu, kad po kolekcijos pristatymo kolegos taip pat „užsihaipina“ daryti ką nors kūrybiško.

Kokį stilių demonstruojate kolekcijose – komercinį, labiau pritaikomą klientui, ar, atvirkščiai, meninį?

Savo kolekcijų nekategorizuoju, tiesiog kuriu. Manau, kad kūryba neturėtų būti įspraudžiama į tam tikrais rėmus. Kuriu neturėdamas komercinio ar meninio tikslo. Kai kolekcijos išvysta dienos šviesą, paprasčiausiai noriu parodyti tai, kaip jaučiausi tam tikru gyvenimu momentu. Tai gali būti ir momentinė minčių ir emocijų išraiška, todėl viena kolekcija spinduliuoja drąsą, kita – estetiką ar ką nors truputį beprotiško.

Kokios komandos reikia norint sukurti kolekciją? Kaip atsirenkate su kuo dirbsite?

Darbas mados pasirodymuose, filmavimuose bei fotosesijose man suteikė galimybę pažinti daugybę talentingų ir kūrybingų žmonių. Puikiai žinau jų braižą ir gerai žinau, ko man reikia, todėl šiandien konkrečiam projektui nėra sunku pasirinkti vizažo specialistą ar fotografą. Be abejo, svarbiausia žmogaus profesionalumas ir teisingas požiūris į darbą, tačiau ne ką mažiau man rūpi ir asmenybė. Kartais būtent asmenybė nugali prieš kompetenciją.