.png)
Plaukų stilistė Justė Margarita prieš septynerius metus į grožio sritį nėrė dėl labai praktinių priežasčių, tačiau buvusi UFF komandos narė, o dabar grožio salono „Meistras ir Margarita“ įkūrėja, džiaugiasi atradusi terpę, kurioje gali pritaikyti kitose srityse įgytas žinias ir įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus.
Disciplinų maišymąsis tiek mene, tiek darbo aplinkoje – labai dažnas ir aktualus reiškinys šiems laikams. Jūs taip pat į grožio sritį atėjote jau turėdama kitokį išsilavinimą ir darbinę patirtį. Kaip turimos žinios jums padeda kirpėjo darbe ir kaip tai keičia jūsų požiūrį į kirpėjo profesiją, darbą salone?
Taip, aš įgijau grafikos bakalaurą VDA, tačiau daugiausia kūriau fotografijos srityje. Ko tik nedariau ir ko tik nedirbau – darbavausi fotostudijoje, retušavau nuotraukas, galerijose įrenginėjau parodas, tvarkiau elektrą ir gaminau šviestuvus, esu sukūrusi ir pagaminusi baldų, interjerų, siuvau ir vienu metu gyvenau iš savo pagamintų rankdarbių. Ir visas šitas bagažas yra naudojamas kirpėjo darbe tiek kuriant šukuoseną ar fotosesiją, tiek salono interjerą ar renginį. Iš esmės man ši profesija atrodo daug daugiau nei tik „grožis“. Dažnai pastebiu, jog žmogus keičia šukuoseną kardinaliai pasikeitus gyvenimo situacijai, kartais dar tik nujausdamas pokyčius. Taigi kartais parinkdamas tinkamą šukuoseną gali labai pagelbėti žmogui, suteikti daugiau pasitikėjimo savimi, o kartais labai sugadinti nuotaiką… Kirpėjo darbas yra vertinamas beveik iškart, todėl labai aišku kam tai darai ir kodėl. To aiškumo grynajame mene man pritrūkdavo. Tuo pačiu man tai yra kasdienė kūryba – kaip ir grafikoje, naudoji linijas, formas, spalvas, tik technikos kitos. Nuostabu, jog kiekvienas žmogus skirtingas, todėl net panaudojus tą pačią spalvą, gausis visiškai kitoks variantas. Ir tas pats klientas vis kinta! Ta kaita žavi labiausiai. Matyt dėl to ši profesija vis dar nepabodo ir atrodo neišsemiamas klodas kūrybai.
Jungiant kirpėjo profesiją su grafika, fotografija, video, instaliacija, performansu, galiu ištransliuoti tam tikras idėjas ir tai tampa mano kūrybos lauku.
Jūs, ko gero, esate neatsiejama nuo kūrybos ir darbu salone neapsiribojate? Ar kirpėjo amatas leidžia jums save realizuoti kaip menininkę?
Iš tikrųjų istorija tokia, kad neturėjau pinigų savo kūrybinėms idėjoms įgyvendinti, todėl nuėjau į kirpėjų kursus. Tuo metu kirpdavau namuose kaip mokėjau, turėjau klientų ratelį, pamaniau, kad tai bus puikus būdas užsidirbti ir įgyvendinti kūrybinius planus. Tačiau gavosi taip, jog kirpimas taip įtraukė ir tapo viena pagrindinių saviraiškos priemonių. Jungiant kirpėjo profesiją su grafika, fotografija, video, instaliacija, performansu, galiu ištransliuoti tam tikras idėjas ir tai tampa mano kūrybos lauku. Kiekviena mano fotosesija neša kažkokią žinutę, o prieš porą metų kultūros naktyje dalyvavau su dviejų valandų performansu „Skulptūrinė plaukų kompozicija“, kuriame kalbėjau apie plaukus kaip apie atminties saugyklą.
Kurį laiką mokotės ir dirbote Londone. Kokius mokymo metodus, meistrų darbo skirtumus ten pastebėjote?
Teko patirti kardinaliai skirtingų metodų. Mokiausi Sassoon akademijoje, kur atmosfera šilta ir laisva, vienas mokytojas turi aštuonis mokinius ir žinių gausi tiek, kiek susimokėjai. Iš karto po to patekau į Sanrizz akademiją, kur mokiausi ir teko šiek tiek dirbti. Ta vieta priminė kareivines, vakarais verkiau iš streso ir įtampos, tačiau mokslų metu turėjau vieną mokytoją sau už nugaros, galėjau klausti ko tik panorėjusi, o jis stebėjo kiekvieną mano veiksmą. Taip pat dirbau fotosesijose ir mados savaitėse, kuriose atmosfera ir darbo pobūdis visiškai priklauso nuo vedančiojo stilisto – nuo įtemptos ir konkurencingos iki labai smagios. Tačiau ir tuo, ir tuo atveju yra ko pasimokyti. Pagrindinis skirtumas tarp Londono ir Lietuvos – čia nėra mados stilistų, dirbancių tik fotosesijose ir mados pristatymuose. Fotosesijose dažniausiai šukuoja vizažistės, tad plaukų stilistas atskirai užsakomas tik ypatingais atvejais. Lietuvoje meistrai daro viską, o Anglijoje dažniausiai arba kerpa, arba dažo, arba šukuoja. Tačiau man priimtinesnis mūsiškas variantas – mėgstu, kai dažymą papildo kirpimas ir atvirkščiai.
Esate dirbusi ir Londono mados savaičių užkulisiuose. Kokia yra darbo specifika tokiuose renginiuose, ką ši patirtis jums suteikė kaip specialistei?
Mados savaitės renginyje yra vedantysis stilistas, kuris paaiškina ką ir kaip šukuosime. Žinoma, tai būna labai garsus ir patyręs stilistas, tad tokiame darbe gali daug iš jo pasimokyti – šukavimo metodų, bendravimo su komanda. Dažniausiai dirba po du žmones prie vienos šukuosenos – vienas atlieka pagrindinį darbą, kitas asistuoja, vėliau apsikeičia. Man teko dirbti su Peter Gray, vienu mano sekamiausių stilistų. Iš jo technikos išmokau daugiausiai, o darbo metu atmosfera buvo šviesiausia. Tai turbūt ir buvo giliausias suvokimas, jog be galo svarbu dalintis žiniomis, kurti aplink save teigiamą atmosferą, kur dirbama padedant vienas kitam, bet nekonkuruojant.
Jūsų salonas „Meistras ir Margarita“ gana smarkiai skiriasi nuo kitų sostinės kirpyklų. Gal galite plačiau papasakoti apie savo saloną? Koks yra jūsų salono konceptas, idėja, kokią atmosferą ten kuriate?
Pagrindinis mūsų konceptas – geras jausmas. Tiek patiems, tiek su mumis dirbantiems, tiek klientams. Interjerą kūrėme patys, atsižvelgdami į patalpos specifiką ir tą gerą jausmą. Dėl to pas mus gausu žalumos, ryškios, tačiau malonios spalvos. Saloną suvokiame ne tik kaip darbo vietą, bet ir kaip kūrybinę erdvę, kurioje žaidžiame. Kiekvienas mūsų renginys ar mažas įvykis yra kaip nedidelis žaidimas su tam tikromis taisyklėmis, tam tikra atmosfera, persirengimu, juokais. Skatiname visus kolektyvo narius kurti ir dalintis savo kūryba.
Saloną įkūrėte kartu su kolega Vytu Paukšte. Kaip esate pasiskirstę savo pareigas salone?
Taip, saloną įkūrėme su Vytuku. Jis daugiau rūpinasi finansais, o aš atsakinga už komunikaciją ir kūrybinę dalį. Tiesa, Vytukui šiuo metu tenka daugiau užsiimti ir buitimi, nes šiuo metu aš dirbu mama. Jis taip įsijautė,kad net prilipdė iš molio salonui puodelių!
Koks yra jūsų klientas, kas jam yra svarbiausia?
Mūsų klientas įvairaus amžiaus, dažniausiai laisvesnio mąstymo žmogus. Jam/jai patinka mūsų salono kūrybiška atmosfera, dažnai išgirstame komplimentų klausomai muzikai. Tuo pat metu tai reiklus klientas, mėgstantis kokybišką paslaugą, besidomintis priemonėmis, kurias naudojame.
Neseniai susilaukėte pirmagimio. Vaiko gimimas moterims neretai būna ir lūžio taškas, kai jos nusprendžia keisti savo karjeros, gyvenimo kryptį. Kaip jūs jaučiatės šiame gyvenimo etape, kaip pasikeitė jūsų tikslai ir norai?
Aš visiškai mėgaujuosi šituo gyvenimo etapu, todėl stengiuosi išgyventi motinystę maksimaliai – jei tik pradedu ką nors pašalinio dirbti, laikas ima lėkti kaip pašėlęs. Kūdikio gyvenime kas dieną po naujieną, tad stengiuosi nedirbti, kad viską pamatyčiau. Kol kas organizuoju porą renginių salone ir už salono ribų, užsiimu labiau kūrybiniais projektais. Į darbus grįžti dar neplanuoju, nors sulaukiu grąsinančių žinučių iš klientų, taigi tenka atlaikyti spaudimą (nusijuokia). Man patinka darbas salone, kol kas kardinaliai keisti savo kelio neplanuoju.
Asmeninio archyvo nuotr.
Comments