Darbo apranga – plati tema. Kiekvienos srities grožio specialistai turi savo poreikius. Šį kartą pasiklausinėjome, ką apie tai mano barberiai. Sutikite – jų darbo specifika turi nemažai niuansų, tad diskutavome, kaip tai veikia jų pasirinkimus.
Pagal oficialiai deklaruojamus higienos reikalavimus, darbo metu asmenys, teikiantys grožio paslaugas, privalo dėvėti švarius darbo drabužius ir avėti darbo avalynę. Tai, sakyčiau, labai abstraktu. Darbo drabužis – kas tai? Marškinėliai, prijuostė? Darbo avalynė – šlepetės, sportbačiai, ortopedinis apavas? Interpretacijų daug ir dažnai specialistų pasirinkimai būna neteisingi. Tikimės, šie ne vienus metus dirbančių barberių pastebėjimai bus naudingi suvokti ne tik tai, kas yra tvarkingas darbas, bet ir padės individualiai atsiskleisti.
Karolina Ūzaitė
„Garage Barbershop“, Kaunas
Kaip derinate salono interjero ir aprangos stilių?
Labai palaikau idėją, kad darbuotojų apranga derėtų su interjeru. Kartais derinama visa apranga, kartais užtenka tik akcento. Mano kirpykloje visi turėjome baikerių stiliaus džinsines liemenes su logotipais ant nugaros ir vardais priekyje. Taip pat kiekvienas darbuotojas galėjo pasitobulinti savo liemenę pagal save įvairiais antsiuvais. Tokios liemenės labai tiko ir prie visokiausios aprangos, ir derėjo prie interjero (barbershopo interjeras primena baikerių klubą), kartu buvo tarsi jo detalės. Dalyvaudami renginiuose, taip apsirengę traukdavome visų dėmesį ir nebyliai, bet aiškiai garsinome savo darbo vietą.
Ir vis tik kiekvienas ieško išskirtinumo?
Taip, todėl tik kai kurios detalės rodo priklausymą salonui. Aš savo aprangą renkuosi tokią, kuri padėtų išreikšti mano asmenybę. Labai svarbu, kad darbe drabužiai nevaržytų judesių, būtų patogūs, iš malonių audinių. Kai tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose ar vesti mokymus, renkuosi ryškesnį įvaizdį su daugiau detalių, dažnai ir ne tokius patogius drabužius, avalynę. Dauguma savarankiškai dirbančių meistrų renkasi savo norimą aprangą. Manau, apranga, aksesuarai, avalynė – labai svarbūs dalykai, kurie komunikuoja klientui apie paties meistro, ne tik kaip profesionalo, bet ir asmenybės, savybes. Ne paslaptis, kad išskirtiniai, savo stilių turintys meistrai visada yra labiau įsimintini. Man asmeniškai visada prie širdies buvo roko įvaizdis – laisvas, neįpareigojantis, dažnai lengvai pasakantis žmonėms, kokia esu ir aš. Tikrai visus nustebindavau apsivilkusi gėlėtą suknelę, bet mano tatuiruotės ir kerzai ar kaubojiški batai, aksesuarai neleisdavo atrodyti kaip visiškai gėlių mergaitei :)
Kitas nepaprastai svarbus dalykas – paties meistro plaukų stilius (ypač vyrams barberiams reikia visada būti pasirūpinusiems savo kirpimu, barzda arba būti švariai nusiskutusiems, nes jie klientams – pirmas pavyzdys, kaip galėtų patys atrodyti).
Žaviuosi visais stiliais, tačiau labiausiai individualumą atskleidžia asmeninės meistro paieškos, kai nekopijuoja kitų. Barberių pasaulis labai įvairus, kaip ir muzikos stilių – kiekvienas klausytojas dažniausiai turi savo mėgstamiausią žanrą. Todėl, manau, per savo įvaizdį meistras labai daug pasako, koks jo braižas, ir tai labai padeda pritraukti atitinkamus klientus.
Darbo avalynė, kokį dėmesį jai skiriate?
Avalynė turi būti labai kokybiška, patogi ir, žinoma, stilinga. Sunku rasti aukso vidurį, bet turgaus basanoškės gero įvaizdžio nesukuria. Aktualu patogus storesnis padas, nes tai padeda išvengti nugaros ir pėdų skausmo. Laimė, šiuo metu prie bet kokios aprangos labai madinga nešioti masyvius sportbačius. Taip pat mėgstu geros kokybės kerzus. Ir, žinoma, jokių atvirų batų, šlepečių net karščiausią vasarą – nukirpti plaukai siaubingai lenda į ploną padų odą ir man asmeniškai atrodo neestetiškai.
Barberių darbe nukerpama daug smulkių plaukų. Kaip juos nuvalote nuo aprangos?
Išvalyti taip paprastai jų nepavyks, todėl niekada nedirbu su drabužiais, kurie yra iš labai plonų ar megztų audinių – į juos lengvai prilenda nukirpti plaukai. Iš pėdkelnių plaukus lengviausia „ištraukti“ lipniu pūkų rinkikliu. O geriausiai ilgomis darbo pamainomis plaukų padeda išvengti barberiams skirtos prijuostės, kuriose dar ir patogiai galima laikyti šukas su žirklėmis. Jos, beje, gali būti labai įvairių stilių ir modelių, atstoti puikią visos kirpyklos komandos uniformą. Taip pat jos šiek tiek padeda sukurti tikro profesionalo įvaizdį ir kliento akyse.
Nuotrauka iš asmeninio albumo
Raimondas Pasternackis
„Woxx Barber“, Vilnius
Vyrų mada retai kada apsiverčia aukštyn kojomis, bet, manau, XXI amžiuje vyrai išsilaisvino nuo juos varžiusių stereotipų, ilgus metus taikytų išvaizdos ir aprangos normų.
Prieš beveik 10 metų, atidarydamas pirmąjį savo barzdaskučių saloną Vilniuje, darbuotojams buvau įvedęs tam tikras taisykles. Viena jų – darbo aprangos kodas. Tuo metu stengėmės atrodyti nepriekaištingai, bet kartu ir neužgožti savo klientų. Tad dažniausiai kolektyve rinkomės vilkėti tamsius marškinius, juodas kelnes ir, kaip akcentą, ryšėti kaklaraiščius.
Šiuo metu mes visi esame veikiami socialinių tinklų, greitai kintančios mados ir dėmesio asmenybei, kaip personai. Tad mes – ne išimtis, perėjome prie dėmesio ir akcento. Barberis yra asmenybė, sudaranti sąlygas kiekvienam save išreikšti kaip asmenybę skirtingai arba savaip.
Dabartinis mano salonas – modernus. Interjere dominuoja akmens, betono, plieno paviršiai bei faktūros. Kurdami būtent tokį darbo aplinkos foną, siekėme, kad aplinka neužgožtų mūsų meistrų. Atsisakėme ir bendro darbo aprangos kodo. Suteikėme laisvę darbo metu rengtis kiekvienam individualiai. Man svarbiau, kad meistrai jaustųsi patogiai, nevaržomai, laisvai ir puikiai atliktų savo darbą, t. y. suteiktų nepriekaištingą paslaugą.
Apranga atspindi kiekvieno barberio asmeninį stilių, būdą, charakterį. Juk pasitikėjimas savimi ir šypsena madingi visuomet ir joks aprangos kodas jiems neegzistuoja.
Daug dėmesio telkiame į avalynę, nes ji mūsų srityje atlieka labai svarbų vaidmenį. Visą darbo dieną, kuri dažniausiai trunka bent 8 val., esame „ant kojų“. Pasirinkęs netinkamą avalynę, tiesiog žaloji save, nes anksčiau ar vėliau tai paveiks tavo sveikatą. Tad ir vėl šioje vietoje kiekvienas renkamės pagal save: vieni dirba avėdami sportinę avalynę, kiti gali ir su klasikiniais aulinukais.
Šiuo metu kiekvienas meistras nebijo eksperimentuoti, išsiskirti. Vieni žaidžia spalvomis, kiti raštais, faktūromis, dar kiti – akcentais: akiniais ar net madinga kepure.
Nebijokime eksperimentuoti ir būti unikalūs!!!
Nuotrauka iš asmeninio albumo
Denys Nikitin
„Hillbilly Barbershop“, Vilnius
Darbo drabužis – koks jis jūsų salone?
Mūsų salone vyrauja trys viršutinių rūbų tipai: baltas chalatas, džemperis ar marškinėliai trumpomis rankovėmis. Turėdami šiuos tris pasirinkimus, galime derinti aprangą pagal oro sąlygas, be to, esame lengvai atpažįstami klientams, nes kiekvienas drabužis yra pažymėtas „Hillbilly Barbershop“ logotipu.
Ar visi meistrai vilki vienodą aprangą?
Meistrai vilki vienodus viršutinius drabužius, tačiau specialaus aprangos kodo neturime.
Kaip derinate salono interjero ir aprangos stilių?
Salono interjeras atspindi mūsų kirpimo stilių, kuris yra paremtas tradiciniu 6-ojo dešimtmečio Amerikos barzdaskučių salono stiliumi. Pagrindinė mūsų apranga – baltas chalatas – puikiai dera su tos pačios eros tematika.
Darbo avalynė, kokį dėmesį jai skiriate?
Svarbiausias aspektas yra patogumas. Renkamės tai, kas patikrinta laiko ir leidžia kojoms nepavargti, stovint visą dieną.
Barberių darbe nukerpama daug smulkių plaukų. Kaip juos nuvalote nuo aprangos?
Turime specialius drabužiams skirtus šepečius, taip pat naudojame pūkų rinkiklius.
Kokie aprangos akcentai gali paryškinti meistro individualumą?
Dirbdami su baltais chalatais, meistrai gali vilkėti marškinius, kurie suteikia savitumo. Įvairūs smeigtukai ar spalvotos kojinės taip pat pabrėžia kiekvieno individualumą.
Nuotrauka iš asmeninio albumo
Džiuljeta Vėbrė
Darbo aprangos kūrėja
Kalbant apie aprangą, reikėtų nepamiršti, kad yra ne tik barberiai, bet ir vyriškų kirpimų specialistai. Jie dažnai dirba salonuose ir moterų kirpėjais. Taigi dažniausiai viso kolektyvo darbo apranga derinama bendrai – siluetas, stilius. Svarbiausias dalykas yra patogumas – kad drabužiai nevaržytų judesių dirbant, keliant rankas, būtų naudojamas specialus audinys, per kurį nepatenka smulkūs nukirpti plaukai ant kūno. Taip pat audinys turėtų greitai džiūti, nes keliskart plaunami kliento plaukai ir, be abejo, apsitaškoma.
Vis dėlto barberiai labai skiriasi nuo įprastų kirpėjų. Jie dažniausiai dirba specializuotose kirpyklose tik vyrams, išsiskiria savo išvaizda, stiliumi. Jiems labiau tinka baikerių, laisvalaikio aprangos akcentai. Taigi dažniausiai jie prašo darbo aprangą priderinti prie jų savito stiliaus, braižo ar charakterio. Tinka ir mūsų sukurti juodi specialūs baltiniai, skirti vyrams kirpėjams, tik jie labiau klasikinio stiliaus. Barberiams skirtų drabužių audinys turėtų praleisti orą, taip pat greitai džiūti ir atstumti plaukus. Nors, manau, kad jiems patiems labiau patiktų grubios faktūros audiniai, primenantys džinsą ar brezentą.
Nuotrauka iš asmeninio albumo
Julius Sadauskas
„Lusca Barbershop“, Klaipėda
Mūsų salone darbo drabužis yra neformalus. Nenorime dirbančių meistrų įspausti į rėmus apranga, nes dauguma barberių yra meniškos sielos ir oficialūs rūbai mažina jų saviraišką.
Vis dėlto yra viena taisyklė: neturi atrodyti kaip ką tik iš lovos išlipęs su naminiais treningais. Kiekvienas pasirenka akcentus, paryškinančius individualumą: apyrankės, kepurės, laikrodžiai.
Labai svarbi ir švara, tad išvalyti aprangą padeda džiovyklė, kuri surenka plaukus.
Taip pat stengiamės nedėvėti megztinių, iš kurių labai sunku išvalyti plaukus. Kai kurie meistrai dėvi prijuostes, jos puikiai apsaugo nuo plaukų.
Nuotrauka Pauliaus Kryževičiaus
Arnas Tadaravičius, Audrius Pocius
„Egoisto Barber Shop“, Panevėžys
Prieš penkerius metus, kai mūsų salonas tik atvėrė duris, kaip darbinę aprangą pasirinkome baltus švarkus ir tamsias kelnes. Taip norėjome sudaryti klientui įspūdį, kad čia juo pasirūpins barzdaskučiai profesionaliai. Pirminis įvaizdis labai svarbu, o jau po to prabyla kokybiškas darbas.
Kolektyvui augant, vis dar nešiojome tas pačias aprangas. Vis dėlto jos nebuvo patogios darbuotojams, todėl įvedėme laisvo stiliaus drabužius. Nors tai nepridėjo įvaizdžio prie mūsų interjero, bet darbuotojai buvo gerokai labiau patenkinti, todėl kuriam laikui palikome tokią aprangą.
Šiuo metu turime tokią komandą, kuri supranta, kad mūsų salone turi būti išlaikytas tinkamas įvaizdis. Todėl ruošiame naujus drabužius, atnaujinsime salono spalvas ir dizainą, kuris taip pat derės ir prie rūbų. Manau, greitai mūsų klientai pamatys tikrai didelius pokyčius visame salone.
Pats mūsų salonas yra klasikinis. Pirmoji mūsų apranga, kaip minėjau, buvo balti švarkai. Taip norėjome akcentuoti patį barzdaskutį, kurio įvaizdis visame pasaulyje dažniausiai ir atskleidžiamas per baltą spalvą, siejamą net su medicina. Bet laikai keičiasi, keičiasi ir aprangos suvokimas. Todėl bandysime išlaikyti aprangą, priderintą prie salono stiliaus, ir kartu sumoderninsime, kad būtų patogu darbuotojams. Žinoma, svarbiausias akcentas išliks kiekvieno meistro darbas.
Nuotrauka iš asmeninio albumo
Opmerkingen