Kiek netikėta buvo išvysti socialiniuose tinkluose Renatos Navickės žinutę apie parduotą ilgametį verslą. Vilniuje veikiantis grožio salonas „Expert“ visada buvo tapatinamas su Renatos vardu ir vertinamas klientų. Bet, kaip sakoma, yra pabaiga, yra ir nauja pradžia. O būtent ja dabar ir mėgaujasi Renata – grožio paslaugų mentorė.
Savo, kaip kirpėjos, karjerą pradėjote ne savo salone?
Dirbau skirtinguose salonuose, bet jie visi veikė kaip salonai, turintys bendrą koncepciją, viziją ir taisykles. Labai greitai supratau, kokia didelė vertė klientams, kai salone visi supranta, kodėl čia dirba, ir turi bendrą klientų aptarnavimo standartą. Vėliau salonų turėjau skirtingų, vadovai taip pat labai skyrėsi, mačiau, kokios esminės klaidos daromos, ir vis sunkiau buvo išlaikyti motyvaciją dirbti.
Kada suvokėte, kad norite savo salono?
2006 m. kompanijoje „L’Oréal Professionnel“ buvau atsakinga už verslo seminarus, važinėjau mokytis ir semtis žinių grožio salonams į Londoną, Paryžių, Barseloną, Romą, informacijos buvo tiek daug, kad natūraliai brendo noras pritaikyti tai savo verslui. Jaučiausi visiškai pasiruošusi, tad 2008 m. atidarėme savo pirmąjį saloną.
Kaip suskirstytumėte salono gyvavimo metus etapais?
Labai geras klausimas. Jų buvo trys. Pirmas etapas buvo, kai turėjau nusileisti ant žemės ir suprasti, kad ne viską žinau, ne viską moku, kad Vilnius – ne Paryžius, kad čia kitos taisyklės, ir jei noriu išlaikyti saloną, man reikia ugdyti ne savo meistriškumą, o verslumą.
Antras etapas buvo skausmingai suprasti, kad ir mane palieka meistrai, kad turiu sukurti tokią sistemą salone, kuri užtikrintų kuo mažesnę darbuotojų kaitą, nuolatinį klientų srautą. Taip pat išmokti visų rinkodaros, salono valdymo ir vystymo pagrindų, turėti pelningą saloną ir nebedirbti kaip meistrė.
Trečias etapas buvo didelio pasimėgavimo laikas, kai jau atsargiai pradėjau svajoti, kaip gerai būtų po 15 metų saloną parduoti ir daugiau laiko skirti grožio salonų vadovų mokymams bei konsultacijoms.
Jūsų veikla neapsiribojo vien tik salonu, aktyviai dirbote ir technologe kompanijoje „L’Oréal“. Ką ji jums reiškė?
Taip. Labai aktyvi, ir aktyvi iki šiol. Tai buvo ir yra stipriausias mano augimo taškas, nes edukacinė veikla „L’Oréal Professionnel“ leidžia man matyti iš vidaus, kaip sekasi salonams visoje Lietuvoje. Galiu daug giliau matyti, suprasti ir asmeniškai įsijausti į kiekvieno vadovo, kiekvieno salono situaciją.
Ar galima pavadinti jūsų verslą šeimos verslu? Kaip pasiskirstė jūsų atsakomybės?
Taip. Tai šeimos verslas. Viską darėme ir kūrėme kartu su vyru. Didžiausia mūsų sėkmė ir buvo būtent atsakomybių pasiskirstymas. Aš visada buvau atsakinga už visus vidinius salono procesus, pardavimus, meistrus, klientus, mokymus, o vyras Aidas – už finansinę dalį, tiekimą ir salono logistiką.
Kaip susiformavo mentorystės veikla, ar ji dabar bus pagrindinė?
Prasidėjus pandemijai, mane pasikvietė „Versli Lietuva“, siūlydama tapti mentore. Man labai patiko, o dalyviams patiko rezultatas, tad aš jau negalėjau sustoti. Vien per pandeminį laikotarpį turėjau per 20 mentorysčių ir suteikiau apie 100 konsultacijų paslaugų verslo vadovams. Iš visiškai nemokamos veiklos, kuri teikė didelę prasmę, nesitikėjau, kad ateis mokytis ne tik Lietuvos grožio srities vadovės, bet ir lietuvaitės, atsidariusios salonus, SPA ar nagų studijas Norvegijoje, Anglijoje, Danijoje, Ispanijoje.
Ar nemanote, kad nebevadovaudama salonui atitolsite nuo realijų?
Priešingai. Manau, kad dabar būsiu dar arčiau realių situacijų, nes kasdien bendraudama ir įsitraukdama galėsiu gerokai daugiau išgirsti ir dar daugiau padėti.
Kodėl būtent dabar pardavėte saloną?
Kažkada vienuose mokymuose išgirdau, kad sukūrus versle stabiliai veikiančius procesus visada bus kas norės nupirkti tokį verslą. Turėjome apsibrėžti net metus. Tada pasvajojau, kad būtų gerai parduoti po 15 metų. Pavyko po 16-os :) Labai norėjau, kad salonas tęstų veiklą, kad atsirastų žmogus, kuris patikėtų sukurta sistema, be to, vadovautų patyręs vadovas – būtent tokia, tikiu, ir bus vadovavimo vairą perimanti Valerija Zlatkienė.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Comments