.png)
Tokį atsakymą išgirsdavau dažniausiai, uždavusi klausimą Renatai Navickei, kuri 13 metų vadovauja savo salonui ir konsultuoja bei teikia mentorystės paslaugas salono vadovams. Pabandėme apžvelgti pagrindinius salono valdymo momentus – kokį modelį pasirinkti ir kaip jam esant suvaldyti kolektyvą. Tris dešimtmečius grožio srityje dirbanti kirpimo meistrė turi tikrai gilių įžvalgų ir jomis mielai dalinasi.
Kuriama grožio specialisto darbo vieta, o šalia to dar prijungiamas ir kolektyvas. Ar tai geras grožio salono modelis?
Nei geras, nei blogas. Manau, beveik 95 proc. salonų dirba pagal tokį modelį. Kurį laiką padirbėję meistrai supranta, kad nori kažko kito, ir, atsižvelgdami į savo ambicijas, pradeda kurti mažesnį ar didesnį saloną. Numato kelias darbo vietas išnuomoti, kurios, tikisi, padengs salono nuomos išlaidas – tai standartinis modelis. Vis dėlto labai dažnai jis pelningai neveikia, nes šių pinigų neužtenka išlaidoms padengti. Net ir esant tokiai sistemai, salono savininkas lieka vadovu ir turi reguliuoti organizacinius veiksmus. To nedarydamas tik pradeda daugiau dirbti, kad padengtų išlaidas. Verslininkas greitai pamatytų neatitikimus ir pelno nebuvimą, tad svarbu, dirbant pagal tokią sistemą, kad savininkas susidėliotų verslo administravimo pagrindus. Kitaip šalia profesinio darbo turės dar ir salono valdymo chaosą, perdegs ir greičiausiai norės viską mesti arba išeiti pats ir kažkur nuomotis darbo vietą.
O kaip vertintumėte salono su viena darbo vieta steigimą?
Ir vėl – nei gerai, nei blogai. Kiekvienas jaučia poreikį, ar jam reikia šalia kolektyvo, ar ne. Turint tokį saloną, labai svarbus laiko planavimas, supratimas, kiek gali dirbti, kad padengtum išlaidas, ir dar liktų laiko paprastam gyvenimui, poilsiui. Esant šiam modeliui, dažniausiai jaučiami psichologiniai sunkumai, pavyzdžiui, meistrui kyla problemų, kaip klientams pakelti paslaugų kainas, paskirstyti darbo krūvį, registruojant klientų vizitus.
Salono savininkui saugiau nuomotis patalpas ar geriau investuoti ir įsigyti savas?
Tai lemia labai daug faktorių. Svarbiausia, ką reikia suvokti, kad patalpos – nuomojamos jos ar savos – yra verslo administravimo dalis, sukuria finansines išlaidas ir jas būtina įtraukti į skaičiavimus. Dažniausiai pastebiu, kad žmonės renkasi savas patalpas, tik kai pereina įvairius verslo kritimo ir kilimo momentus, sukaupia patirties ir tvirtai supranta, kad salonas bus pagrindinis jų gyvenimo kelias, tada renkasi investuoti.
Įkūrus saloną, ieškoma kolektyvo. Kokia turėtų būti ši paieška? Kaip nesuklysti?
Reikia labai tiksliai susidėlioti vizualų darbuotojo portretą, tada tiksliai žinosite, kas pas jus dirbs, ir susikursite tokią komandą, kuri nesiblaškys ir stipriai nesikeis. Nors ir be jokių mokymų kiekvienas pasąmonėje priima pasirinkimo sprendimus, renkamės sau tinkamus, atitinkančius mūsų stilių ir viziją. Tik supraskime, kad dabar taip stipriai trūksta darbuotojų, kad dažnai savininkai priima nebūtinai tinkamiausius kandidatus, kurie gali net išbalansuoti kolektyvą. Neturint vadybos gebėjimo, nes visas laikas buvo skirtas meistrystei tobulinti, iš kur savininkui žinoti apie personalo valdymą ir tai, kaip sutvarkyti chaosą aplink save. O jam tikrai labai svarbu mokėti parodyti kolektyvui, kad geba valdyti situaciją.
Ne vieną salono savininką gąsdina, kad išeidami meistrai iš salono išsiveda ir savo klientus. Ar tai neišvengiama?
Papasakosiu iš savo patirties. Aš pradėjau augti kaip vadovė tik tada, kai iš mano salono išėjo keturi pagrindiniai meistrai. Iš pradžių pykau, verkiau, depresija sirgau, kol supratau, kad turiu pradėti kažką daryti kitaip. Salono apyvartos situaciją atkūriau po pusantrų metų ir šiuo metu net ir kintant kolektyvui nebejaučiu jokių pokyčių. Tai galima pasiekti susidėliojus žingsnis po žingsnio svarbiausius kliento aptarnavimo momentus. Išeidami meistrai klaidingai mano, kad išsives visus klientus. Taip nebus, jei salono sistema veiks puikiai. O dėl darbuotojų kaitos – reikia visada suvokti, kad, meistrui atėjus dirbti į saloną, tai bus laikina. Ir kaip tu besistengtum – mokymai, palankus grafikas, skatinimai... Kad jis niekur neišeis, taip nebūna. Reikia fokusuotis į kliento aptarnavimo kokybę, bendrą salono įvaizdį – tai padeda išlaikyti klientą.
O kaip psichologiniai momentai? Juk kolektyve pasitaiko intrigėlių, nepasitenkinimų?
Žinoma, reikia tai pastebėti ir suvaldyti – juk salonuose dažniausiai dirba moterys, emocionalios jos. Gal kambarėlyje ir norisi paverkti, paburbuliuoti, tik reikėtų labai aiškiai nustatyti, kad nepasitenkinimus reikia išsakyti tam, kas gali juos išspręsti, o ne barstyti aplink ir gadinti atmosferą. Reikia, kad visa komanda tai suprastų. Tačiau taisyklių geriau „nenuleidinėti iš viršaus“, būtina klausti kolektyvo, kokį sprendimą mato jie. Tai labai didelė motyvacija, o tada nebereikia ir jokių draudimų.
Pabaigai – apie kolektyvų bendras šventes. Kiek jos svarbios?
Labai svarbu suvokti, kas už tų švenčių slypi. Jei viskas salono aplinkoje gerai – puiku, bet dažnai būna, kad švenčiama tikintis išspręsti kažkokias vidines kolektyvo problemas. Visų pirma svarbu tvirtas pamatas, o tada jau galima lipdyti daug ką. Vis tik aš labiau linkusi manyti, kad salono kolektyvui svarbiau pasiūlyti kokius nors edukacinius renginius, kas ugdo ir kelia žmogų, tai turi ilgesnę išliekamąją vertę.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo.
Comments