Naujojo salono savininkė Miglė Revko pati yra savo srities profesionali meistrė. Jau 15 metų kaupia patirtį, investuoja daug laiko ir energijos, kad iš pasaulio barberių lyderių išmoktų subtiliausių šio amato detalių. Pasiekusi aukščiausią meistrystės lygį, ji grįžo į Lietuvą ir prieš 8 metus atidarė pirmojo savo barbershopo duris, kuriame buvo labai svarbu ir ugdyti komandą, ir dalytis savo sukauptomis žiniomis.
Pirmas salonas buvo Kauno senamiestyje. Kodėl pakeitėte lokaciją?
Saloną „Old Town Barbers“ įkūrėme Kauno „Akropolyje“, nes siekėme užtikrinti klientams patogumą ir kokybiškas paslaugas. Šis naujas vyrų salonas įkūnija tradicijas ir šiuolaikinį stilių, formuoja unikalų erdvės jausmą.
Kauno „Akropolis“ žinomas ne tik kaip prekybos centras, bet ir kaip vieta, kur susitinka modernumas ir įvairaus amžiaus klientai.
Salonas išsidėstė net per du aukštus ir užima 180 kv. m plotą. Įrengta 12 darbo vietų, kiekviena jų atitinka aukščiausio meistriškumo barberių poreikius.
Interjerą kūrėte patys ar prisidėjo interjero dizaineriai? Jei taip, kokie?
Būdami savo srities ekspertai, puikiai suprantame, kad kiekvienas turi daryti tai, ką sugeba geriausiai. Tad šią misiją patikėjom į profesionalų rankas. Iššūkį per gana ribotą laiką sukurti naujo salono interjero projektą ir įgyvendinti sprendinius priėmė interjero dizaino studija „Blank Page“, o interjero projektui vadovavo interjero dizainerė Rūta Bužinskaitė.
Į kokias zonas suskirstytas salonas?
Salonas išdėstytas per du aukštus, kurie skiriasi savo estetine išraiška. Tačiau kartu išlaikome keturių skirtingų zonų struktūrą. Salone yra barberių darbo zonos, jų poilsio ir administracijos darbo patalpos, laukiamojo zona, „VIP lounge“ zona – šiose dviejose zonose siekėme ne tik patogumo, bet ir ieškojome dalykų, kurie įkvėptų, skatintų susimąstyti, įtrauktų ir atpalaiduotų.
Kokie akcentai puošia interjerą?
Pasirinkome skirtingus akcentus: nuo įspūdingo gabarito sieninio reljefo, specialiai mūsų projektui sukurtų autorinių skulptūrų bei tapybos darbų iki sporto, verslo, pomėgių pasiekimus atspindinčių simbolių ekspozicijos.
Kokie reikalavimai buvo keliami baldams?
Pagrindinis reikalavimas – ergonomiškumas ir barberio darbo palengvinimas. Šią užduotį dizaineriai išpildė kūrybiškai, ieškodami, kaip sujungti patogumą su estetika. Daug laiko buvo skirta analizei, kokios medžiagos geriausiai atspindėtų norimą stilistiką, projekto idėjas ir barberio profesijos istoriją. Taip projekte atsirado nerūdijančiojo plieno, medžio ir odos tekstūros deriniai. Barberių istorija prasideda laikais, kai barberis kartais atlikdavo ir chirurgo funkciją. Pagalvojus apie medicinines operacijas, nerūdijantysis plienas yra ta medžiaga, kuri pirmoji iškyla prieš akis. Nerūdijantysis plienas taip pat turi puikių techninių charakteristikų. Darbo baldų stalviršiai formuoti būtent iš šios medžiagos. Įdomu, kad medžiaga dėvėdamasi pasibraižo, paviršiuje gali atsirasti dėmelių, tačiau taip joje įsirašo istorija. Tai ilgalaikė medžiaga, kuri gyvena savo gyvenimą kartu su erdvės naudotojais. Taip pat žavi tai, kad nerūdijantysis plienas yra lengvai perdirbama medžiaga. Jo kuriamas aštrus ir griežtas vaizdas buvo sušildytas klasikinio tamsaus medžio ir tamsiai rudos spalvos odos tekstūros – praktiškų medžiagų, kurias pasirinkome naudoti baldų fasadams bei puikiai atspindinčių barbershopo estetiką. Be abejonės, salone yra daug veidrodžių, kurių paskirtis – tiek išryškinti klientų tikrąjį atvaizdą, tiek atspindėti rūsio erdvėje istorinius elementus. Atspindyje tarsi paskęsta naujai formuojamos pertvaros, būtinos papildomoms patalpoms atskirti.
Kokios spalvos vyrauja?
Interjerui pasirinkome tamsias, sodrias ir įtraukiančias spalvas. Analizavome spalvų psichologijos aspektus ir pasirinkome juodos, rudos ir violetinės spalvų derinį. Norėjome, kad užėjusius žmones erdvė tarsi apglėbtų ir kviestų joje būti. Nėra paveikesnės ir universalesnės spalvos už juodą – tai galios, pasitikėjimo, narsos ir stiprybės spalva, tačiau kartu ji kuria jaukumo ir kamerinės erdvės pojūtį. Autentiškos, istorinėje pastato dalyje išsaugotos raudonos plytos prašėsi charakteringos spalvos, kad dar labiau sustiprėtų išskirtinis erdvės privatumo jausmas. Taip atsirado sodri violetinė, kai kuriose kultūrose laikoma mistiškiausia spalva paletėje, tačiau tuo pačiu simbolizuojanti harmoniją ir aiškų minčių bei veiksmų ryšį. Pagalvojome, kad tai turėtų įkvėpti vyrus ir kurti ypatingą patirtį – kartais tai, kas jaučiama, yra stipriau už tai, kas matoma.
Donato Savicko ir Kamilės Patianikaitės nuotraukos.
Comments