Tai – mano hobis

Kai klausiu grožio meistrų, kodėl jie dirba šį darbą, dauguma atsako tą patį – tai yra mano hobis ir aš esu laimingas, kai iš manęs klientas išeina laimingas. Mes dažnai esame linkę save vertinti per kitus žmones: jei klientas laimingas – aš puikus meistras, jei klientas grįžo kažko perdaryti, paskambino, kad nesilaiko šukuosena, ar po procedūros išėjo nelaimingas, be to, viskas įvyko per penkias dienas – dedu įrankius į stalčių, mažinu paslaugų kainas ir imu galvoti, kad gal einu ne savo keliu. Vidinis budelis prabunda, pradedame abejoti savo profesionalumu, žiniomis ir savo paslaugos verte.

Grožio sritis daugumai asocijuojasi su laisve kurti grožį kitiems ir mėgautis tobulai suformuotu darbo grafiku – iš salono išeina laimingi klientai, jie atsiveda savo draugus ir giminaičius, driekiasi eilės ir kt. Visa tai atrodo tobulai, bet gyvenime nutinka visaip ir dažnai meistrai tiesiog dirba nenormaliu tempu, o svajonių darbas virsta nepasitenkinimu: „Nesuprantu, kodėl tiek dirbu ir nieko neuždirbu...“ arba „Pamiršau jau, kaip atrodo mano vaikai...“.

Apėmus abejonėms, nuovargiui, persidirbus, ateina PONAS PERDEGIMAS ir sujaukia visus įmanomus ateities planus.

Todėl šiandien noriu pasiūlyti keturis punktus, kaip stiprinti savo savivertę ir visas iškilusias problemas priimti tik kaip patirtį, neabejojant savo ekspertiškumu ar juo labiau – žmogiškąja verte.

Kokia viso to esmė?

HOBIS tai nėra darbas ir dažnai už jį niekas nemoka. Jūsų veikla – tai jūsų verslas. Stiprinkite savo profesines žinias, formuokite save kaip asmeninį prekės ženklą, fiksuokite savo laimėjimus, bendraukite su bendraminčiais ir skaičiuokite savo finansus – pasitikėjimas savimi GARANTUOTAS.

Linkiu siekti ilgalaikio bendradarbiavimo kartu su klientais ir džiaugtis nesibaigiančiu lojalių klientų sąrašu!