Vingiuotas kelias ir nauja pradžia

Metams baigiantis, ne vienas susimąstome, apibendriname, ką nuveikėme, apžvelgiame savo pasiekimus ir praradimus. Tačiau koks turėtų būti jausmas apžvelgti kelis savo veiklos dešimtmečius ir pagaliau savo sukurtą verslą perleisti į kitas rankas? Rita Savickienė, su vyru Valdu prieš 25 metus įkūrusi įmonę „Gražvalda“, pradėjo naują etapą – savo puoselėtą verslą pardavė. Tikriausiai nelengva papasakoti, kaip viskas per tiek laiko valdant įmonę klostėsi, bet apie pagrindinius momentus bandome paklausti.

Rita, kiek metų dirbta „Gražvaldoje“?

Ketvirtis amžiaus – 25 metai! Graži gyvenimo ir veiklos atkarpa su daugybe įvykių ir įdomių žmonių, nuolatinio mokymosi, paieškų ir atradimų. Per šį laikotarpį užaugo vaikai – tiek mūsų pačių, tiek darbuotojų. Buvo gera matyti naujos kartos atėjimą į rinką ir su tuo susijusius pokyčius, taip pat, žinoma, patiems prisitaikyti. O jei klaustumėte, ar kažką norėčiau pakeisti, daryti kitaip, rinktis kitą kelią, atsakyčiau, kad tikrai nekeisčiau nieko. Visi iššūkiai, visos nesėkmės ir sunkumai – tai mano išmoktos pamokos, visi sutikti žmonės – tai spalvotos dalelės šiandienės manęs, kaip žmogaus, o čia telpa labai daug…

Viskas prasidėjo nuo plaukų priežiūros kosmetikos?

Tikrai taip, pasiūlymas atstovauti profesionaliai plaukų priežiūros kosmetikai „Kadus“ ir buvo ta priežastis, dėl ko kūrėme įmonę. Buvome visi jauni ir atkaklūs, be galo smalsūs ir drąsūs. Jaučiau puikų bendraminčių palaikymą, su dauguma jų keliaujame viena kryptimi iki šiol. Manau, kad artimiausių pakeleivių mintys ir kritika geriausiai padėjo susiorientuoti ir rasti teisingiausius sprendimus. Už tai esu jiems visiems be galo dėkinga ir tikiu, kad šis ypatingas ryšys niekada nenutrūks!

Kaip augo įmonė?

Viskas vyko natūraliai, niekada nedarėme nereikalingų šuolių, visada vertinome tiek savo galimybes, tiek rinkos poreikius, augome kartu su ja, o kartais ir traukėmės, kai teko uždaryti turimų salonų tinklą. Dirbdami su salonais, greitai pamatėme, kad meistrams trūksta gerų, kokybiškų įrankių. Taip asortimentą papildė „Olivia Garden“ šepečiai, „Hasami“ žirklės, „Parlux“ plaukų džiovintuvai ir kitų prekių ženklų produktai. Vėliau atsirado baldai, vienkartinės prekės ir pan. Dabar jų jau gerokai per 20! Kiekvieną tiekėją pažįstu asmeniškai ir dauguma jų yra šeimų įmonės, kurių savininkai tapo ilgamečiais draugais, su kuriais bendraujame ne vien verslo reikalais.

Kurie momentai įmonės darbe buvo sudėtingiausi?

2008-ieji! Visi juos prisimena kaip krizės metus, o mums jie tapo dar ir pagrindinio prekių ženklo praradimo metais. Pasikeitus „Wella“ grupės, kuriai tuomet priklausė „Kadus“ profesionali kosmetika, savininkams, buvo nutarta panaikinti „Kadus“ prekių ženklą kaip tokį – tai gana dažna praktika, didžiosioms įmonėms superkant konkurentus. Mums tai buvo didžiulis praradimas: apyvarta krito daugiau nei perpus, reikėjo išlaikyti įmonę ir darbuotojus, nes jie visada buvo svarbiausia įmonės dalis. Tuo laikotarpiu išsilaikyti pagelbėjo jau turėti papildomi prekių ženklai. Taip pat netrukus sulaukėme ir naujų pasiūlymų. Taip atsirado bent dvi profesionalios plaukų priežiūros kosmetikos: „Trinity“ ir „Alcina“.

Atstovavote nemažai kompanijų, tačiau Vokietijos įmonės dominuoja. Ar šią šalį pasirinkote dėl to, kad puikiai mokate vokiečių kalbą?

Esu germanistė ir vokiečių kalba mane sužavėjo dar mokykloje. Visi sakydavo, kad ši kalba labai griežta, kapota, o aš versdavausi Getės, Šilerio kūrinius ir man būdavo taip prasminga... Taigi, nors buvau chemijos olimpiadų laimėtoja ir dauguma tikėjosi, kad pasirinksiu chemijos kryptį, pasirinkau vokiečių kalbos ir literatūros studijas. VU dėstytojai įžiebė dar didesnę meilę šiai kalbai, o 1990-aisiais pokyčių metais teko dar metus pasimokyti Bonoje ir pažinti šalį bei jos žmones iš arčiau. Taip vokiečių kalba ir Vokietija tapo neatsiejama mano tapatybės dalimi. Bendrauti su Vokietijos įmonėmis man buvo ir yra lengva, smagu, nes vieni kitus suprantame greitai ir teisingai. Todėl nieko keista, kad turime tiek vokiškai kalbančių tiekėjų.

Kaip, jūsų akimis, kito grožio sektorius?

Žvelgiant į visą 25 metų laikotarpį, pokyčiai didžiuliai. Veiklos pradžioje tekdavo įrodinėti, kad profesionalūs produktai nėra tokie pat, kaip kad vartotojams skirtieji, šiandien tai nebekelia klausimų. Meistrų žinios daug išsamesnės, jau susiformavusios tradicijos ir nuostatos. Kita vertus, kosmetikos pasiūla šiandien begalinė, profesionalių kosmetikų net nebeskaičiuojam ir žinom bei analizuojam tik stipriausius prekių ženklus. Visa kosmetika yra gera, turi stipriųjų savybių ir tam tikrų išskirtinių produktų. Todėl kirpėjui šiandien tenka pačiam atsirinkti ir suprasti, kas jam ir jo klientams labiausiai tinkama bei naudinga. Taip pat pasikeitė ir klientai. Jie labiau informuoti ir dažniausiai žino, ko nori iš savo meistro. Bet ir čia yra kita medalio pusė: klientas ne visada geba įvertinti, kiek jo turima informacija teisinga. Todėl meistrai turi išgirsti savo klientus ir padėti jiems susiorientuoti.

Kada pajutote, kad norite pasitraukti iš aktyvios veiklos?

Niekada nebuvo plano trauktis, nes kai esi versle ir aktyviai darbuojiesi, negalvoji, kaip sustoti, o vis planuoji, ką ir kaip gali padaryti dar geriau. Buvo tik ženklų, kurie lyg užuominos sąsiuvinio paraštėse nuguldavo faktais: pirmoji įmonės klientė, pradėjusi bendradarbiauti per patį pirmąjį seminarą, baigė savo aktyvią darbinę veiklą (o lydėjo ji mus visus šiuos metus kaip mylinti mama); mano pačios sušlubavusi sveikata, kai supranti, kad nesi visagalis ir turi rasti, kas geba tave pakeisti, tik vis dar nerandi. Taigi, kai pati galimybė pasitraukti iš aktyvios veiklos pasibeldė į duris, kažkaip nebuvo sunku priimti sprendimą. Matyt, atėjo laikas po aktyvių ir įdomių 25 metų sustoti ir atsikvėpti, susitvarkyti su mintimis, išsigryninti naujo laikotarpio norus.

Kokie tolesnių veiklų planai?

Kol kas nieko neplanuoju ir mėgaujuosi laiku sau, mokausi gyventi nebebėgdama ir neskubėdama – ir tai, pasirodo, nėra lengva! Reikia išmokti paprasčiausiai būti ir girdėti save! Pamenu, esu net gavusi iš savo darbuotojų titulą „Ms REIKIA“. Matyt, dažnokai kartojau šį žodį... Kažkaip mums pavykdavo su darbuotojais suprasti vieniems kitus, girdėti ne tik žodžius, bet ir matyti žvilgsnius ar nuotaikų pokyčius. Didžiuojuosi išaugintu kolektyvu ir jų gebėjimais, jie savo brandumą kasdien demonstruoja pasikeitusiomis ir iššūkių kupinomis sąlygomis. Tikiuosi, kad naujieji vadovai juos matys ir vertins ne tik kaip profesionalius darbuotojus, bet ir kaip įmonei atsidavusius bei lojalius žmones. Tikriausiai to ir palinkėčiau jiems artėjančių Kalėdų proga.

„Šie metai man pirmieji, kai nerinkau ir nedėliojau žodžių kalėdiniam sveikinimui visiems įmonės klientams. Visada stengiausi, kad sveikinimas būtų ne formalus, o šiltas ir jaukus, kaip pačios Kalėdos ir kaip mūsų bendravimas su klientais. Ačiū kiekvienam skaičiusiam, nusišypsojusiam, atsiliepusiam, keliavusiam drauge ar tik trumpai sutiktam. Lai Jūsų visų kalėdinių švieselių įžiebtos viltys ir norai pildosi, lai tikėjimas savimi išlieka stiprus, o pasirinktas kelias džiugina kiekvieną dieną! Šiltai apkabinu.“

Asmeninio archyvo nuotrauka